Žvelgiant į žmogaus gyvenimą iš profesinio orientavimo pusės tikrąja karjeros pradžia reikėtų laikyti trečiojo gyvenimo dešimtmečio pirmąją pusę. Šiuo laikotarpiu pradedama dirbti pagal pasirinktą specialybę ir sprendžiami tokie uždaviniai, kaip :

• savęs investavimas į darbą, pastangos pasiekti stabilumo ir užsirekomenduoti save statusą keliančiai ar meistriškumą kelti skatinančiai karjerai.
• savęs investavimas į šeimą - noras auginti vaikus, kurie dar ilgai reikalaus nuolatinės priežiūros ir dėmesio.
• pastangos tapti bendruomenės nariu, įsigyti savo amžiaus draugų, auginančių vaikus ir bandančių susikurti savo gyvenimą.
• siekis įgyvendinti savo svajones.

Galimus išorinius ir vidinius stresorius šiame procese sąlygoja plati gyvenimo uždavinių gama. Tai naujos situacijos darbe, kai nėra patirties. Be to tikimąsi, kad darbas sudarys sąlygas išlaikyti ne tik save, bet ir augančius vaikus, jau nekalbant apie būsto problemas. Vidiniai stresoriai - mažėjanti savigarba, kai profesinė veikla ar/ ir asmeninis gyvenimas ima nesisekti (Pikūnas, Palujanskienė, 2005). Pagal D.E. Super įgiję tam tikras kompetencijas asmenys galės sėkmingai pasiekti konsolidacijos substadiją ir neišgyventi streso.

Kompetencija yra suprantama kaip funkcinis asmens gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikras veiklas, turint tam pakankamai žinių ir įgūdžių bei energijos (Psichologijos žodynas, 1993). Šios karjeros kompetencijos turėtų būti įgytos kaip ugdymo ir ugdimosi karjerai rezultatas:

• Asmeninė kompetencija- tai ir pasitikėjimas savimi, pastiprinamas tam tikros pozicijos visuomenėje, kartu su iniciatyvumu, asmenybės tipu, ir savikontrole.
• Socialinė kompatencija, kuris suprantama kaip geri santykiai su aplinkiniais, bei sėkmingai dirbamas darbas grupėse.
• Edukacinė kompetencija suprantamas kaip mokymosi visą gyvenimą motyvacijos išlaikymas.
• Profesinė kompetencija traktuojamas kaip turimi karjeros ir ateities planai. Čia pažymėtina, kad JAV net 14,4 proc. vyrų ir 18,2 proc. moterų įvardina, kad be darbinio užimtumo jiems būtų nuobodu gyventi.

Karjeros kompetencija suprantama kaip daugelis šiuolaikinio darbo rinkos pasaulyje vyresnio amžiaus žmogui būtinų gebėjimų bei asmeninių savybių. Šias savybes ir gebėjimus jis gali sėkmingai taikyti praktinėje veikloje (Stanišauskienė, 2005). Anot Stanišauskienės, skirtinti autoriai nurodo vis kitokią karjeros kompetencijų struktūrą. Anot Fullan (1998), tai bus asmeninės vizijos sukūrimo, domėjimosi, meistriškumo ir bendradarbiavimo kompleksas.

T. Jovaiša (1998), R. Laužackas (1999) pagal darbuotojo veiklos objektą veiklos kompetenciją skirsto į dalykinę (atitinkančią materialųjį veiklos objektą), metodinę (atitinkančią sugebėjimą įgyti naujas žinias ir įgūdžius, reikalingus profesinių užduočių atlikimui) ir socialinę (atitinkančią sugebėjimą ir pasiruošimą drauge komunikabiliai dirbti su kitais žmonėmis, dalyvauti darbo ir aplinkos kūrime).

Lemiamas vaidmuo profesijoje tenka išsilavinimui. Apskritai kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo lengviau rasti darbą, gauti didesnes pajamas ir didesnę pensiją senatvėje. Manoma, kad trys esminės įgūdžių kategorijos sėkmingai karjerai ir profesijos aukštumoms siekti būtų šios:

• Baziniai įgūdžių, tokių kaip skaitymas, rašymas, aritmetika, matematika, iškalba, klausymasis, turėjimas.
• Mąstymo įgūdžių, tokių kaip kūrybinis mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų sprendimas, mokymosi įgūdžiai ir samprotavimas, lavinimas.
• Asmeninių savybių, tokių kaip atsakomybė, savigarba, bendravimo įgūdžiai, drausmė, sąžiningumas, garbingumas, praktikavimas (Lemme, 2003).

Todėl vyresnio amžiaus asmuo, planuodamas savo karjeros pokyčius, turėtų atsižvelgti į šias kategorijas ir lavinti atitinkamus įgūdžius, kad būtų paklausus darbo rinkoje.