Socialinio kapitalo koncepciją taip pat galima skirstyti į struktūrinį ir kognityvinį aspektus. Struktūrinį socialinį kapitalą sudaro formalios ir neformalios visuomenės konstrukcijos, be kita ko, atliekančios informacijos srauto tarpininko vaidmenį. Kognityvinis socialinis kapitalas susidaro iš normų ir vertybių, kontroliuojančių žmogaus elgesį.

Kognityvinis socialinis kapitalas reiškia dalyvių gebėjimą plėtoti bendrai suprantamas programas, grįstas kalba, kodais ir naratyvais. Kognityviniu aspektu, pasitikėjimas žmonėmis naudojamas kaip pirminis socialinis psichologinis socialinio kapitalo rodiklis. Sociologai pasitikėjimą aiškina kaip papročių, lūkesčių ir bendrų vertybių fondą, leidžiantį bendruomenėms atsinaujinti per kartas.

Nors struktūrinio ir kognityvinio socialinio kapitalo formos skiriasi, juos abu galima aptikti skirtinguose lygmenyse (mikro, meso, makro). Derinant šias formasir lygmenis tampa įmanoma pasiekti skirtingų socialinio kapitalo aspektų, kurių kiekvienas visuomenėje atlieka specifinį vaidmenį.