Socialinis kapitalas vietos lygmeniui teikia įvairią naudą, įskaitant:

• didesnę atsakomybę,
• geresnę patarimų kokybę,
• augančias finansavimo galimybes,
• žinių ir patirties perdavimą,
• didesnį informuotumą,
• išlaidų sumažinimą naudojantis bendromis priemonėmis,
• geresnę paslaugų kokybę,
• didesnį produktyvumą mažinant verslo išlaidas,
• lengvesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą.

Kalbant bendrai, esama vis daugiau įrodymų, kad socialinė sanglauda gyvybiškai svarbi ne vien bendruomenių ekonominiam klestėjimui, bet ir plėtrai siekiant tvarumo. Socialinis kapitalas nėra tik visuomenę remiančių institucijų visuma; tai klijai, laikantys jas kartu.

Kalbant apie socialinį kapitalą, būtina paminėti ir bendruomenę. Jis gali būti ne tik sąveikų aplinka (artimesnė, nei nacionalinė aplinka), bet ir struktūra, kurioje sprendžiamos tam tikros problemos, kurių nepajėgūs išspręsti atskiri individai ar nacionalinės institucijos ir vyriausybė.

Be to, socialinio kapitalo sąvoka vis dažniau vartojama pasaulinio ir Europos lygio debatuose (EBPO, Pasaulio bankas) kalbant apie vietos ekonomikos ir socialinę plėtrą, socialinę atskirtį ir atsirandančią socialinę ekonomiką.

Galima teigti, kad šiais laikais politikos formuotojai socialinį kapitalą laiko vienu veiksnių, galinčių prisidėti prie įvairių visuomenei naudingų ekonominių ir socialinių rezultatų. Tarp šių rezultatų – aukštas gerovės lygis ir BVP augimas, geriau veikiančios darbo rinkos, geresni aukštojo mokslo pasiekimai, žemesnis nusikalstamumo lygis, geresnė sveikata ir efektyvesnės valdžios institucijos.