Asociacijų veikla: narystė – oficialūs tinklai, specialiai sukurti Šiaurės ir Skandinavijos šalims (Eurobarometras 223)

Dauguma europiečių (52 proc.) nėra jokių sąraše nurodytų asociacijų nariai. Tarp įvairių tipų asociacijų sporto klubai yra labiausiai paplitusi pilietinio dalyvavimo rūšis dabartinėje ES, o 20 procentų apklaustųjų teigia, kad jie yra šių klubų ar rekreacinių rūšių organizacijų nariai.

Antroje vietoje yra kultūros asociacijos, susijusios su švietimu, menu ar muzika, kurias nurodė 11 procentų respondentų. Panašias proporcijas apklaustieji skyrė religinėms ar bažnytinėms organizacijoms (10 proc.) ir profesinėms sąjungoms (10 proc.).

Žemiau šio lygio – aštuoni procentai piliečių – yra labdaros arba socialinių organizacijų nariai, o penki procentai yra prisijungę prie profesinių ar verslo asociacijų.

Likusias asociacijas pateiktame sąraše minėję respondentai nurodė nuo

keturių procentų aplinkos apsaugos organizacijose iki vieno procento pagyvenusių žmonių teisių gynimo organizacijose.

Išsamesnė analizė pagal šalių rezultatus atskleidžia kai kuriuos skirtumus. Atrodo, kad

šiaurės Skandinavijos šalyse yra kitoks požiūris į dalyvavimą asociacijose nei likusioje ES dalyje.

Apie 90 procentų Švedijos, Danijos ir Nyderlandų gyventojų yra bent vienos iš nurodytų organizacijų nariai.

Aukštas dalyvavimas asociacijose taip pat vyrauja Suomijoje ir Liuksemburge, kur beveik 75 procentų gyventojų yra vienos ar keli­ pilietinių organizacijų nariai. Danai ir švedai dažniausiai yra profesinių sąjungų (tai nurodė atitinkamai 58 proc. ir 55 proc.) ir sporto klubų nariai (atitinkamai 38 proc. ir 43 proc.).

Atidžiau pažvelgus į Švedijos rezultatus akivaizdu, kad bažnyčios bei religinės organizacijos piliečių gyvenime yra svarbios. Remiantis oficialiais duomenimis, daugiau nei 90 procentų gyventojų yra neaktyvūs liuteronų protestantų valstybinės bažnyčios nariai.

Šia prasme, moksliniai tyrimai pabrėžia, protestantų religijos turi integracijos į bendruomenę vektoriaus potencialą,

tuo tarpu hierarchinė struktūra, atrodo, sudaro prastesnę dirvą kurti socialinį kapitalą.

Kalbant apie Olandiją, verta paminėti, kad 29 procentai pareiškė esą aplinkos apsaugos arba gyvūnų teisių gynimo organizacijų nariais. Kontrastas tarp šių apklaustųjų įpročių ir įpročių kitose šalyse yra

didelis.

Maždaug trys iš keturių apklaustų piliečių Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje pareiškė, kad nėra jokių sąraše esančių organizacijų nariais. Ispanijos ir Vengrijos rodikliai siekė virš 70 procentų.

Žmonių, nesančių organizacijų nariais, proporcija siekė iki 81 procento ir 82 procentus Bulgarijoje ir Rumunijoje – dviejose apklaustose šalyse kandidatėse į ES nares. Taip pat buvo pažymėta, kad tarp NMS, Slovėnija, atrodo, pasižymi didesniu aktyvumu, kiek tai susiję su šia sritimi.

Kalbant apie sociodemografinius aspektus, galima pastebėti įdomių skirtumų:

  • Daugiau vyrų nei moterų yra organizacijų nariais
  • Atrodo, kad pilietinis narystės tinklas yra tiesiogiai susijęs su švietimo lygmeniu: kuo ilgiau respondentas mokėsi dieniniame mokymo įstaigos skyriuje, tuo labiau jis buvo linkęs dalyvauti organizacijose
  • Lyginant bendro pasitenkinimo gyvenimu ir pasitikėjimo žmonėmis rezultatus, nustatyti ir kiti skirtumai: atrodo, patenkinti asmenys dažniau yra organizacijų nariai nei tie, kurie yra nepatenkinti gyvenimu (68 proc. ne-patenkintųjų pareiškė, jie nepriklauso jokiai organizacijai iš sąrašo)
  • Be to, turintys aukštą pasitikėjimą kitais visuomenės nariais taip pat yra labiau linkę jungtis į pilietines grupes ir asociacijas šiame lygmenyje (tuo tarpu 58 procentai nepatikliųjų sakėsi nesantys jokios iš siūlomų grupių nariais, ši dalis sumažėja iki 39 procentų tarp pasitikinčiųjų).
Paskutinį kartą modifikuota: Ketvirtadienis, 2014 rugsėjo 18, 16:14