Išskyrus narystės mokesčius, atrodo, kad dauguma respondentų neaukoja pinigų jokioms sąraše nurodytoms organizacijoms.

Taip yra 54 procentų apklaustųjų atveju. Tie, kurie aukoja pinigus ar labdarą, daugiausia teikia ją visuomeninėms organizacijoms ir, kiek mažesniu mastu, religinėms ar bažnytinėms organizacijoms.

Pirmąsias paminėjo 20 proc. europiečių, o antrąsias 13 proc.

Žemiau 10 procentų lygio yra organizacijos, ginančios pacientų / neįgaliųjų teises, aplinkos apsaugos grupės ir žmogaus teisių apsaugos asociacijos bei tarptautinės pagalbos asociacijos, gaunančios aukas iš septynių procentų apklaustųjų. Sporto klubų tarpe šis skaičius siekė šešis proc.

Verta pažymėti, kad neskaitant narių, tik vienas procentas respondentų teigė aukojantys pinigus politinei partijai, ir tik du procentai finansiškai rėmė profsąjungas.

Analizuojant rezultatus pagal šalis, didžiausia dalis donorų yra Maltoje, kur daugiau nei 8 iš 10 apklaustųjų dovanoja pinigus vienai ar kelioms grupėms. Po Maltos eina Nyderlandų piliečiai (atrodo, kad beveik 8 iš 10 respondentų aukoja pinigus), Liuksemburgas (beveik 3 iš 4 gali būti priskirti prie donorų), kartu su Skandinavijos šalimis (Švedijoje donorų dalis sumažėja iki 6 iš 10 piliečių, tuo tarpu Suomijoje jų yra maždaug 7 iš 10).

Maltoje religinės organizacijos ir pacientų teises ginančios asociacijos yra patys didžiausi šios ekonominės paramos gavėjai.

Liuksemburgo piliečiai daugiausia aukoja pinigų labdarai ir visuomeninėms organizacijoms, poilsio organizacijoms ir tarptautinėms grupėms, kovojančioms už paramą vystymuisi ir žmogaus teises.

Vystymosi ir žmogaus teisių organizacijos kartu su aplinkosaugos grupėmis yra pagrindiniai pinigų aukų gavėjai Nyderlanduose, o labdaros ar socialinės pagalbos organizacijos yra labiau paplitusios Suomijoje ir Švedijoje.

Kitame skalės gale yra lenkai, čekai ir graikai, mažiau finansiškai įsipareigoję šių tipų pilietiniams tinklams. Sociodemografiniu požiūriu reikia pažymėti, kad, suprantama, ekonominė donorystė yra labiau paplitusi tarp vyriausio amžiaus grupių, negu tarp jaunesnių gyventojų.

Be to, kuo ilgiau respondentas mokėsi dieniniame skyriuje, tuo dažniau jis dovanoti pinigus organizacijai. Pažvelgus suskirstymą pagal pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą, stebime tą patį reiškinį, kaip jau komentuotos narystės atveju: labiau patenkintieji gyvenimu apklaustieji daugiau aukoja asociacijoms (beveik pusė respondentų, klasifikuojamų kaip patenkinti gyvenimu, taip pat yra aukotojai, tuo tarpu ši proporcija tarp nepatenkintųjų yra tik 3 iš 10).

Tą patį galima pasakyti apie pasitikinčiuosius: kuo labiau asmuo pasitiki kitais visuomenės nariais, tuo daugiau jis linkęs dovanoti pinigus (6 iš 10 žmonių aukoja pinigus grupėse, kurios pasitiki visuomene, o tai daro tik 4 iš 10 tarp tų, kurie nepasitiki kitais).