Nors dauguma piliečių nesiimtų aktyvaus vaidmens sprendžiant politinius klausimais, kalbant apie dalyvavimo pilietiniuose ir politiniuose veiksmuose Europoje lygį jis nėra nereikšmingas. Kalbant apie ES, kai ją sudarė 25 šalys, vidurkį, gali būti padaryta išvada, jog 41 proc. apklaustųjų balsavo nacionaliniuose rinkimuose. Mažesniu mastu, tačiau 17 procentų europiečių pasirašė kokią nors peticiją per pastarųjų 12 mėn. laikotarpį.

Kitas svarbus skaičius yra 9 proc., nes trečias dažniausiai nurodomas veiksmas yra tam tikrų produktų boikotavimas, o 8 proc. teigė, kad sąmoningai pirko tam tikrų produktų dėl politinių ar etinių priežasčių.

Vis dėlto, 40 procentai apklaustųjų neatliko jokių tokių veiksmų per pastaruosius metus. Danijoje ir Švedijoje maždaug ketvirtadalis gyventojų boikotavo tam tikrus produktus arba

sąmoningai pirko tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių, o 42 procentai švedų pat pasirašė peticiją. Šioje pilietinėje veikloje per pastaruosius metus dalyvavo beveik trečdalis Prancūzijos, Anglijos ir Danijos piliečių.

Kritinė situacija, kalbant apie pilietinį ir politinį aktyvumą, yra susidariusi Portugalijoje, kur septyni iš 10 piliečių neatliko nė vieno iš minėtų veiksmų. Kalbant apie naująsias valstybes nares, mes taip pat randame didelę dalį neaktyvių piliečių Lenkijoje (57 proc.) ir Estijoje (55 proc.).

Net išsamiau nesigilinant, socialiniai ir demografiniai rezultatai rodo,kad pilietinių ir politinių veiksmų požiūriu,

vyrai (ir apskritai žmonės) nuo 25 iki 54 metų amžiaus yra aktyvesni nei priklausantys kitoms lyties ir amžiaus grupėms.

Taip pat atrodo, kad išsilavinimo lygis yra tiesiogiai susijęs su aukštesniu pilietinio sąmoningumo lygiu:

kuo ilgiau asmuo yra studijavęs, tuo daugiau pilietinių ir politinių veiksmų atliko per praėjusius metus (tik 27 procentai iš tų, kurie mokėsi iki 20 ar daugiau metų, neatliko jokių iš tų veiksmų, kurie buvo paminėti).