Vykstantys fiziologiniai pokyčiai didele dalimi nulemia ir amenybinius vyresnio amžiaus asmens bei jo funkcionavimo pasikeitimus, kurie pasireiškia sekančiai, kaip:

• Socialinė izoliacija, pasireiškia kaip nutrūkę ryšiai su visuomene ar visiškas nedalyvavimas visuomeninėje veikloje, dažnai vienintelis vyresnio amžiaus asmens laisvalaikio praleidimas būna nuvykimas pas šeimos daktarą;
• Socialinių įgūdžių stoka - nemokėjimas užmegzti, palaikyti ar plėtoti socialinių ryšių su kitais asmenimis;
• Nepasitikėjimas savimi - pernelyg mažas pasitikėjimas savimi trukdo užmegzti ryšius su visuomene, ar savarankiškai išspręsti problemas;
• Depresija. Socialinė izoliacija, nepasitikėjimas savimi ir aplinka kelia vidinę įtampą, kuri ilgainiui sąlygoja igalaikio prislėgtumo ar depresijos vystymąsi;
• Aukštas priklausomybės laipsnis nuo artimųjų ar kitų padedančių asmenų - pasitaiko tais atvejais, kai vyresnio amžiaus asmenys gyvena su artimaisiais, niekada nebuvo susituokę ir/ ar neturi savo šeimos. Tokiais atvejais jaunesni ir vyresnio amžiaus asmenį prižiūrintys asmenys neretai išsiugdo nesąmoningą hiperglobą, kuri vyresnio amžiaus asmeniui trukdo būti savarankiškam, adaptuotis visuomenėje ir planuoti ateities veiklas;
• Nerealūs lūkesčiai, baimė keistis. Noras pasveikti, išreikštos mintys paremiami klaidinga viltimi ir tikėjimu, kad vis dar galima susigrąžinti prieš ligą buvusią sveikatą;
• Neadekvatus sveikatos būklės priėmimas. Senstančio organizmo realios būklės nepriėmimas, nesusitaikymas su esančia situacija ar objektyvios situacijos neigimas- pvz. susilpėjs skonio pojūtis aiškinamas pasikeitusia maisto produktų sudėtimi;
• Egocentristinė orientacija. Dažnai visos vyresnio amžiaus asmenų problemos yra orientuotos į pačius save, visos mintys, aplinkos vertinimas atliekamas išskirtinai iš savo pozicijų, o įvyki svarbumas ranguojamas pagal tai, kaip artimai yra susijęs su jais pačiais ir jų sveikatos būkle (jei sergama);
• Negalėjimas ar negebėjimas pasirūpinti savimi. Vyresniame amžiuje prastėjant fizinei būklei tampa sudėtinga pasirūpinti savimi ir tenkinti kylančius, net ir esminius (maistas, higiena, šalinimas) poreikius (Atchley R. C., 1999, Moody H.R. ed., 2005).

Dauguma vyresnio amžiaus asmens organizmo ir socialinio funkcionavimo pokyčių vyksta palaipsniui. Kol jie nesumažėja iki kraštutinio lygmens, aplinkiniai gali jų nepastebėti arba pastebėti juos ganėtinai vėlai. Greičiau pastebi kartu negyvenantys ir rečiau vyresnio amžiaus asmenį matantys aplinkiniai. Ypatingai jei vyresnio amžiaus asmuo yra linkęs šiuos pokyčius ignoruoti ar slėpti. Reakcija į su senėjimu susijusius ir organizme vykstančius iš dalies priklauso ir nuo asmens brandos- kiek jis yra brandus viduje ir kaip yra pasiruošęs ateinančiam senėjimui ir su juos susijusiems pokyčiams.