Svarbiausias laisvalaikio organizatoriaus, veikiančio kaip užimtumo terapeutas, uždavinys - užmegzti ryšį su klientu- vyresnio amžiaus žmogumi. Vaidmens pasirinkimas priklausys nuo to, kiek socialinis darbuotojas gebės padrąsinti ir motyvuoti klientą, leisti jam pasijusti saugiu. Užimtumo terapeutas gali prisiimti mokytojo, patarėjo, poreikių tenkintojo, normalumo modelio, psichoterapeuto, įgalintojo, aprūpintojo, paramos teikėjo ir pan. vaidmenis. Vaidmuo yra pritaikomas ir keičiamas viso užimtumo terapijos proceso metu. Pvz., proceso metu galima didinti vyresnio amžiaus asmens autonomiškumą ir nepriklausomybę, tuo pačiu mažinant paramą ir patarimus. Užimtumo terapeuto vaidmens pasirinkimas priklauso nuo keleto veiksnių. Pirma, tai priklausys nuo pasirinkto teorinio modelio, kuris taikomas užimtumo terapijoje. Antra, pati situacija ir veikla pasiūlo vaidmens pasirinkimą. Pvz., mokytojo vaidmuo atliekamas tada, kai klientai supažindinami su nauja užduotimi. Trečia, vaidmuo turi būti derinamas su kitų komandos narių vaidmenimis. Vienas komandos narys gali būti direktyvus, kad galėtų kontroliuoti klientų grupę, o kitas prisiimti paramos teikėjo vaidmenį (Finlay, 1997).

Organizuojant užimtumą, svarbūs aplinkos veiksniai, per kuriuos taip pat galima įtakoti klientą. Aplinką sudaro tiek fiziniai, tiek psichosocialiniai elementai:

Eil nr. Aplinka Elementai

Kultūrinė Rasiniai, etiniai, tradicijos, papročiai

Institucinė Visuomeninių institucijų politika, procedūros, prieinamumas. Ekonominiai komponentai, tokie kaip finansiniai prioritetai, darbo rėmimas, paramos sistema. Teisiniai komponentai - teisiniai procesai, teisinės institucijos. Politiniai komponentai - valstybės finansuojamos institucijos, įstatymų leidyba, politinė praktika.

Fizinė Natūrali ir sukurta aplinka, kurią sudaro statiniai, keliai, sodai, transporto priemonės, technologija, oras.

Socialinė Socialiniai prioritetai, priimtos bendravimo normos, vertybės, požiūriai, tikėjimas.

2pav. Aplinkos veiksniai veiklos terapijoje

Galima išskirti penkis užimtumo terapijos tikslus, keliamus užimtumo terapeutui, o šiuo atveju ir laisvalaikio organizatoriui:

1. Padėti vyresnio amžiaus asmeniui įgyti naujus įgūdžius, kad jis galėtų kokybiškiau funkcionuoti dabartyje ir ateityje. Šie įgūdžiai gali būti susiję tiek su asmeniniais, tiek su visuomeniniais savęs realizavimo aspektais. Pavyzdžiui neretai vyresnio amžiaus moterys mielai dalyvauja slaugos įgūdžių arba vaikų priežiūros mokymuose, nes numano, kad joms teks slaugyti sergantį šeimos narį (vyrą, sūnų, tėvą) arba prižiūrėti mažametį vaiką.

2. Sustiprinti vyresnio amžiaus asmens silpnąsias puses. Tai gali būti ir sveikata- pasirinkus kažkurią iš fizinės veiklos laisvalaikio organizavimo formų- tarkim šiaurės vaikščiojimą su lazdomis- gali būti sėkmingai derinama ir laisvalaikio praleidimas, ir sveikatos gerinimas.

3. Kelti vyresnio amžiaus asmens pasitikėjimą savimi. Didesnė dalis laisvalaikio leidimo užsiėmimų organizuoja kasdieninį užsiėmimą, kurį, norėdami formuoti dalyvių motyvaciją ir toliau skatinti norą dalyvauti veiklose, sujungia su įvairiomis pasiekimų vertinimo ir apdovanojimo formomis (pvz. Greičiausiai bėgikas, didžiausią pažangą padaręs dakyvis, seniausias/ jauniausias dalyvis ir pan.), kurias teikia visiems veikloje dalyvaujantiems asmenim. Dalyvavimas laisvalaikio leidimo užsiėmimuose, pasiekimai įvairiose veiklose, gilesnis savo gebėjimų ir galimybių pažinimas formuoja teigiamą savęs įvaizdį bei kelia savivertę.

4. Suteikti vyresnio amžiaus asmeniui džiaugsmą ir pasitenkinimą veikla. Šis jausmas patiriamas dalyvaujant įdomiuose susitikimuose, pačioje veikloje, kuri taip veikia neišvengiamai, jei parenkama atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir interesus.

5. Įvertinti vyresnio amžiaus asmens vaidmenų atlikimą ir pažangą. Dalyvaujant laisvalaikio leidimo grupėsė ir klubuose, nertai prisiimama visa eilė įsipareigojimų ir atliekami tam tikri vaidmenys (informacijos skleidėjo, naujų idėjų generavimo, tarpininkavimo ir pan.). Kadangi didesnė dalis šių vaidmenų yra netenkama išėjus į pensiją ir netekus darbinio užimtumo, laisvalaikio užimtumo formos gali būti puiki galimybė sustiprinti turėtus ir prisiimti naujus vaidmenis. Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus asmens asmenybę, galima parinkti tokių įgūdžių ir vaidmenų, kurie labiausiai atitiktų klientų aplinką, lavinimą. Vertinimas turėtų vykti viso laisvalaikio organizavimo metu. Vertinimas vyksta dviem kryptimis, iš kurių viena nukreipta ir siekia įvertinti klientą ir suplanuotų ir vykstančių intervencijų procesą, o kita- laisvalaikio organizatoriaus veiklą (kaip pavyko atpažinti poreikius, sudaryti planą ir jo laikantis siekti jo įgyvendinimo).

Kliento ir intervencijų vertinimas reikalingas tam, kad nuolatos būtų galima įvertinti pažangą ir panaudoti naujai gautą informaciją, aiškinamasi, ar intervencijos efektyvios. Įvertinus atsiranda galimybė koreguoti intervencijų planą. Proceso pabaigoje įvertinama, kiek pasiekti rezultatai atitinka išsikeltus užimtumo intervencijų tikslus ir uždavinius.

Vedant tiesiogiai laisvalaikio užsiėmimus, kiekvienas laisvalaikio organizatorius turėtų skatinti dalyvių dėmesingumą ir reagavimą, įsijautimą, nuoširdumą, pagarbą vienas kitam, konkretumą, atsiskleidimą. Tokiu atveju dalyvavimas laisvalaikio užsiėmimų veikloje kiekvienam dalyviui bus malonus, o vertinant iš laisvalaikio organizatoriaus pusės- efektyvus ir sėkmingas.