Dailės terapija gali padėti seniems žmonėms keletu aspektų. Pirma - komunikacija vaizdais gali padėti žmonėms išreikšti savo pyktį, susitaikymą arba mirties baimę priimtinu būdu. Paveiksle perteikti mintį gali būti lengviau. Antra - nupieštu vaizdu galima išreikšti begalybę ir dviprasmybę taip, kaip kalba neperteikiama. Trečia - regimieji vaizdai gali funkcionuoti daugeliu lygmenų ir vienu metu išreikšti akivaizdžiai prieštaraujančias mintis bei jausmus.

Vyresnio amžiaus žmonėms gali būti svarbi ir kita dailės terapijos ypatybė, pasireiškianti tuo, kad nuosekliai piešiami ir kaupiami paveikslai gali atvaizduoti kitimą per tam tikrą laiką, t.y. kaip keičiasi jų pačių požiūris į ligą, senatvę, skausmą, praradimus, mirtį. Dailės terapijoje dažniausiai terapijos ir užimtumo tikslais naudojamas piešimas.

Piešimas kaip laisvalaikio užimtumo forma gali būti organizuojamas tiek individualiai, tiek grupinių užsiėmimų forma. Piešimo užsiėmimuose gali būti naudojamos įvairios priemonės - piešimas pasteliniais pieštukais, anglimi, akvareliniais ir aliejiniais dažais, flomasteriais, kreidelėmis ir pan. Dirbant su spalvomis, labai reikšminga tai, kad spalvos būtų grynos, greit džiūtų. Tokiomis savybėmis pasižymi akvareliniai guašo, akrilo dažai. Piešimo terapijos metu galime derinti įvairias technikas- piešti tik pieštukais ar kreidelėmis, derinti įvairias priemones- pradėti darbą akvareliniais dažais, vėliau jį baigti pasteliniais pieštukais, kreidelėmis.

Piešiant galima bandyti vaizduoti tiek konkrečius objetus, tiek bendrus vaizdus, tiek spalvų derinius. Vaizdais galima išreikšti tuos dalykus, kuriuos itin keblu išsakyti žodžiais. Jausmų ir potyrių vaizdavimas simboliais gali būti ne tik veiksmingesnis raiškos ir bendravimo būdas, bet kartu paverčia tuos jausmus ir potyrius ne tokiais grėsmingais. Šios terapijos tikslas - savijautos gerinimas per piešimą, lavinant kūrybišką mąstymą, skatinant pasitikėjimą savimi, gerinant bendravimo, dėmesio sutelktumo įgūdžius. Užsiėmimo pabaigoje, nepriklausomai nuo užsiėmimo formos- grupinės ar individualios, turėtų būti aptariami darbo procesas ir rezultatai. Jei užsiėmimas buvo grupinis, kiekvienas dalyvio darbas turėtų būti pastebėtas, aptartas jo individualumas, piešinio ypatumai, spalvinis derinimas ir pan.

Piešimui galima naudoti įvairias pagalbines metodikas. Plačiai paplitusi mandalų piešimo praktika. Užsiėmimo metu pateikiama jau parengta spalvinimui mandalos matrica arba pradžioje piešiama pati mandalos matrica, o po to ji spalvinama. Mandala tradiciškai spalvinama iš centro į išorę, vienodai ir tolygiai. Mandalų piešime svarbus pats piešimo procesas, nes dailė yra tik priemonė, o kūrinys - tik tarpininkas tarp kliento ir meno terapeuto. Čia nesvarbu piešimo įgūdžiai. Vertingas kiekvienas darbas, nes jis atspindi kūrėjo vidų. Mandalų piešimo metu nekoreguojama, nepatariama, nemokoma, nesikišama į procesą. Mandalų piešimo nauda nusakoma sekančiai:

• Pateikiamos užduotys leidžia susikoncentruoti ir mažina stresą, nes yra suskaidytos į atskirus elementus ir atliekamos nuosekliai,
• Dėl nuolat pasikartojančių elementų mandalos spalvinimas padeda sutelkti dėmesį, stiprina saugumo jausmą,
• Atskirų simblių naudojimas piešiant leidžia pasireikšti pasąmonei,
• Kadangi mandalos piešinio struktūra yra vientisa ir harmoninga, tai turi teigiamą grįžtamąjį ryšį piešiančiajam,
• Kiekvienas asmuo mandalą piešia asmeniškai, net pasirinkus tas pačias spalvas, galutinis variantas vis tiek bus skirtingas, todėl mandalos piešimas uteikia galimybę pasireikšti kiekvieno ją piešiančio individualumui ir spontaniškumui,
• Mandalų piešimo metodas turi aiškias ir konkrečias taisykles, todėl jas piešiančiąjam padeda pasiekti norimų tikslų.

Šis metodas yra taikomas tiek individualiai, tiek grupėje. Grupės užsiėmimų trukmė - iki 1,5 val.

Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja fraktalų piešimas naudojamas tiek diagnostikai, tiek korekcijai. Fraktalų piešimas yra procesas, kurio metu asmuo pradžioje piešia diagnostinius, vėliau korekcinius piešinius, leidžiančius koreguoti tam tikrus turimus bruožus ar savybes.