Floristikos metodas remiasi kognityvinės ir meno terapijos teorijos principais. Vyresnio amžiaus dalyvis užsiėmimų metu ne tik įgyja vertingos pažintinės patirties, bet ir turi galimybę patirti terapinį floristikos poveikį savo psichoemocinei būsenai. Floristikos užsiėmimai, kaip ir daugelis kitų meno sričių, padeda išlaisvinti žmogui savo kūrybiškumą, išreikšti užslopintas emocijas, jausmus bei mintis. Tai viena iš priemonių, padedančių ugdyti savitvardą, kantrybę, skatinančių asmeninį augimą, bendravimą kūrybiniame procese, lavinančių estetinį skonį, išplečiančių žmogaus akiratį bei leidžiančių pajusti harmoniją su gamta. Vykstant kūrybiniam šių užsiėmimų procesui klientas skatinamas pasijusti visaverčiu, savarankišku, ugdomi suvokimo (lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo, savęs pažinimo ir pagarbos kitų skirtumams įgūdžiai. Temos ir kompozicijos parenkamos priklausomai nuo klientų nuotaikų ir asmeninių poreikių. Be to, užsiėmimų temas padiktuoja metų laikai, laukiamos šventės.

Floristikos užsiėmimams paprastai reikia daug papildomų priemonių, kurių didžioji dalis gali būti įsigyjama specializuotose parduotuvėse arba kūribingai parengiama pačių floristikos grupės dalyvių- šiltuoju metų laiku renkant ir džiovinant reikalingus augalus, specialiai juos apdorojant ir paruošiant žiemai. Įtraukus dalyvius į reikalingų priemonių gaminimo procesą, floristikos užsiėmimai tampa įtin prasmingi ir ilagalaikiai. Taip išvengiama kitose laisvalaikio užimtumo formose neretai pasitaikančio pripratimo ir pabodimo efekto, kuomet dalyviai tik pasyviai dalyvauja veiklose, bet patys jų neorganizuoja ir neprisideda prie jų įgyvendinimo.