Vyresnio amžiaus asmenims laisvalaikio užimtumui naudingos ir savitarpio pagalbos grupės. Neretai laisvalaikio užimtumo grupėse savitarpio pagalba yra kaip antras pagal svarbumą faktorius, dėl ko vysresni žmonėsm dalyvauja vienos ar kitos grupės veikloje.

Terapinę savipagalbos grupę paprastai sudaro 5 – 10 žmonių. Grupė renkasi reguliariai. Joje keičiamasi patirtimi, gyvenimo istorijomis, savo išgyvenimais ir jausmais, siekiama įsijausti į vienas kito problemas. Dalyviai tiesiog kalba apie save, klausosi vienas kito, reflektuoja. Savipagalbos grupėse ypač svarbu tai, kad tie patys žmonės yra ir pagalbos gavėjai, ir pagalbininkai. Čia padėti kitam – vadinasi padėti ir pačiam sau. Savipagalbos grupėje kuriama saugi atmosfera, kurioje dalyviai gali tyrinėti savo jausmus, padedama jiems tapti atviresniais naujam patyrimui ir vis daugiau pasitikėti savimi ir savo sprendimais. Grupei vadovauja vedantysis, kuris tarpininkauja grupės dalyviams bendraujant, padėdamas kurti pakantumo ir tolerancijos atmosferą, atranda bendravimo kliūtis ir padeda jas pašalinti. Specialistų profesionalus vaidmuo nėra apibrėžtas. Jie gali būti savipagalbos grupės vadovais ar konsultantais, dėstytojais ar dalyviais – stebėtojais. Dažniausiai šie vaidmenys keičiasi. Vyresnio amžiaus asmeniui, dayvaujančiam savipagalbos grupės veikloje svarbu žinoti, kad kiekviena tokia gruoė turi ganėtinai griežtas taisykles:

• Nuolat lankyti grupės užsiėmimus ir nevėluoti,
• Aktyviai dalyvauti grupės darbe, nuolat reaguoti į tai, kas vyksta grupėje, t.y., išsakyti savo jausmus jiems ir nuomonę apie juos,
• Teikti pirmenybę jausmams ir jų atskleidimui,
• Orientuotis į grupės darbe kylančių asmeninių ir tarpasmeninių problemų aptarimą,
• Teikti nuolatinę paramą kitiems grupės dalyviams,
• Prisiimti atsakomybę už dalyvavimą grupėje,
• Kuo daugiau kalbėti apie save ir savo vardu.

Baigiantis grupei, dalyviai aptaria kaip pasiektus rezultatus taikys kasdieninėse gyvenimo situacijose. Vedantysis stengiasi padėti dalyviams suprasti ir įsisąmoninti, kad jų valia keisti save, bet ne kitus.

Savipagalbos grupė gali būti veiksminga užimtumo forma, kuomet vyresnio amžiaus asmuo išgyvena su senėjimo procesu susijusius pokyčius- nerimą dėl senėjimo, netenka darbinio užimtumo, sumažėja jo šeima, netenkama sutuoktinio ar partnerio, tampama seneliu/ močiute. Savipagalbos grupės teikiamas palaikymas ir terapinė nauda gali tapti esminiais atramos taškais, planuojant tolimesnį gyvenimą ir ieškant naujų veiklos horizontų.