1.1 Vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimas darbo rinkoje

Kaip jau minėta, vyresnio amžiaus asmens turimas aukštesniojo ar aukštojo mokslo baigimo diplomas bei turima ilgametę patirtis neužtikrina jo sėkmingos integracijos į darbo rinką. Įprastas karjeros modeliavimas etapais: vidurinė mokykla- profesinio švietimo įstaiga- darbo rinka- pensija yra tinkamas ne visiems vyresnio amžiaus asmenims. Pastebėtina, kad skirtingais gyvenimo tarsniais ši eiga gali sustoti arba nutrūkti (pvz. motinystė, bedarbystė, artimo žmogaus slauga). Vyresnio amžiaus asmens gyvenime dažnai šie karjeros pertrūkiai vyksta dėl nuo jo nepriklausančių faktorių- pvz. tenka derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus auginant mažametį vaiką, kuris nepatenka į vaikų darželį Dėl viešųjų paslaugų trūkumo, dažnai yra aukojama darbinė sfera ir vienas iš tėvų (vyresnio amžiaus asmenų tarpe- senelių) lieka su vaiku namie. Praktikoje stebime, kad vyresnio amžiaus asmuo iš šio įprasto profesinio karjeros modelio gali „iškristi" tiek pereinamuosiuose etapuose (įgyjęs vidurinį išsilavinimą ir nepasirinkęs profesinio ugdymo ar įgyjęs profesinį išsilavinimą, tačiau netapdamas darbo rinkos dalyviu), tiek jų metu (iškrisdamas iš profesinio ugdymo proceso ar darbinės karjeros metu netekdamas darbo).

Šis iškritimas gali būti sąlygojamas visos eilės faktorių. Vyresnio amžiaus asmens dalyvavimą darbo rinkoje neigiamai gali įtakoti:

 Pačio vyresnio amžiaus asmens savybės- tokios charakterio savybės kaip konfliktiškumas, nekantrumas, nesugebėjimas susikaupti ir pan. gali neigiamai įtakoti santykius su bendradarbiais, kolegomis bei kitais darbo rinkos sistemos dalyviais.

Sistemos rigidiškumas- profesinio ugdymo sistema taip pat yra nepasiruošusi priimti vyresnio amžiaus asmens. Tradiciškai profesinio mokymo sistema yra orientuota į jauno amžiaus asmenis, todėl vyresnio amžiaus asmuo, sugalvojęs persivalifikuoti visų pirma susidurs su techniniais apribojimais (netinkamas studijoms amžius, neskiriamos perkvalifikavimui dotacijos ir pan.), visų antra sulauks neigiamos visuomenės nuostatos į savo bandymus- tai sąlygota visuomenėje paplitusių stereotipų apie vyresnio amžiaus asmens buvimą senu ir jam priskirtinus atributus („žilė galvon, velnias..", „turėtų anūkus auginti, o ne paskui studentes lankstyti").

Darbo rinkos reikalavimai- darbo rinkos sistema tam tikru laikotarpiu tampa reikli vienam ar kitam aspektui. Ilgą laiką buvo reikalaujama, kad asmuo, siekiantis sėkingai išlikti darbo rinkos dalyviu turi būti tradicinės orientacijos, pasyvus, paklūstantis įsakymams. Šiuo metu darbo rinka yra visiškai pasikeitusi ir reikalavimai yra radikaliai priešingi. Vyresnio amžiaus tradiciškai auklėtam asmeniui tokioje sistemoje yra sudėtinga.

Neadekvatūs vyresnio amžiaus asmeniui keliami reikalavimai ir nesutampantys lūkesčiai- vyresnio amžiaus asmeniui aplinkos (šeimos, tėvų, draugų) keliami reikalavimai, jei nesutampa su jo gebėjimais ir siekiais, gali tapti žlugdančiu faktoriumi. Pvz. šeima reikalauja, kad vyra būtų šeimos maitintojas, užimtų aukštas pareigas, būtų sėkmingas verslininkas, o vyras turi bibliotekininko gyslelę ir sėkmingai dirbtų aptarnavimo sferoje pildydamas lankytojų kartotekas ir pateikdamas užsakytas knygas.

Teigiamų pavyzdžių aplinkoje nebuvimas- vyresnio amžiaus asmeniui, gyvnančiam socialinės rizikos šeimoje ar apsuptam socialinės rizikos šeimų narių būdingais bruožais išsiskiriantiems asmenims, gali būti sudėtinga rinktis teigiamą darbinio užimtumo schemą. Jei vyresnio amžiaus asmens aplinkoje visi asmenys gyvena remiami socialinės paramos sistemos ištekliais ir demonstruoja pasyvaus asmeninio tobulėjimo (greičiau netobulėjimo) pavyzdį, vyresnio amžiaus asmuo neturės motyvacijos ko nors siekti pats. Taip formuosis išmokto bejėgiškumo fenomenas, kuris persiduoda iš kartos į kartą.

Nevilties kultūra- neigiama supančių kitų suaugusiųjų patirtis, nuolatinis jos akcentavimas („viskas beprasmiška", „būsi bedarbis", „neverta net bandyti", „dabar mums tik pensijos laukti", „ką čia mokysies, giltinė į duris beldžia") gali suformuoti visišką vyresnio amžiaus asmens pasyvumą.

Šiuos trukdžius gali padėti įveikti tinkamai subalansuota mokymosi sistema bei aplinkos palaikymas. Derinant formalaus ir neformalaus mokymosi metodus bei teikiant emociniu palaikymu pagrįstą paramą galima pasiekti išskirtinai teigiamus rezultatus.

Iš darbo rinkos sistemos iškritusiam ar bandančiam joje išlikti vyresnio amžiaus asmeniui neformalus ugdymas gali būti paskata ir vienintelė galimybė įgyti reikiamus įgūdžius- išbandyti skirtingų specialybių darbus, praktiškai pabūti darbo vietoje, užmegzti draugiškus santykius su bendradarbiais ir gauti socialinį palaikymą.

Paskutinį kartą modifikuota: Sekmadienis, 2014 rugsėjo 14, 21:04