1.2. Vyresnio amžiaus asmens dalyvavimas ugdymo procese

Galima kelti klausimus, ar mokomąsi tik mokyklose, kolegijose, universitetuose, ar mokomasi tik atliekant tam tikras pavestas formalias užduotis, namų darbus, ruošiantis kontroliniams, egzaminams ar rengiant įvairius rašto darbus? Ar mokymasis vyksta tik dėl to, kad to reikalaujama, ir tik tuomet, kai to reikia? Ar mokymasis gali būti įdomus, vykstantis laisvu laiku ir ar gali vykti tiesiog pats savaime? Mokymasis vyksta visą gyvenimą, ir mokomasi ne tik mokymo ir švietimo įstaigose, tačiau ir kasdieniniame gyvenime, pvz., būnant su šeimos nariais ar draugais, pramogaujant, sportuojant, ilsintis ar bendraujant su kitais žmonėmis. Vadinasi, mokomasi įvairiose socialinėse aplinkose ir įvairiomis situacijomis. Mokytis galima tiek formaliai, tiek neformaliai ar informaliai, t.y. savaiminiu būdu.

Mokymasis vyksta visą gyvenimą ir apima šias pagrindines veiklas: formalų ir neformalų švietimą bei savaiminį/ informalų mokymąsi (Eurostat, 2001). Šias sąvokas toliau paaiškiname išsamiau.

Formalus švietimas - tai apgalvotai organizuotas mokymas, kuris vykdomas mokymo ir švietimo įstaigose. Ši mokymosi veikla yra tikslinga ir organizuota, yra nustatoma tam tikra fiksuota trukmė, numatomas tvarkaraštis, apibrėžiama vertinimo sistema, iš anksto yra numatomas formalaus mokymo turinys, metodai, priemonės bei tvarka, besimokantieji gauna tam tikras kvalifikacijas ir diplomus (Eurostat, 2001; Laužackas ir kt., 2005; Teresevičienė ir kt., 2006; Alonderienė, 2009). Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje (2011), formalus švietimas apibūdinamas kaip švietimas, kuris yra „vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti". Taigi, vyresnio amžiaus asmenų formalusis mokymasis reiškia tokį mokymąsi, kuris yra vykdomas švietimo ar mokslo įstaigose, tokiose kaip mokykla, kolegija, universitetas ir pan. Šis mokymasis yra apgalvotas, tikslingas, planuojamas ir organizuojamas specialistų, bet ne paties besimokančiojo.

Neformalus švietimas taip pat yra organizuota ir apgalvota veikla, tačiau gali neturėti priėmimo ir registracijos reikalavimų, iš anksto numatytų mokymosi metodų, trukmės ir tvarkaraščio, gali nebūti hierarchinės lygių struktūros, nors neformalus švietimas yra apibojamas institucine priklausomybe, laikomas tam tikra kvalifikacijos tobulinimo sritimi ir jis vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų (Eurostat, 2001; Teresevičienė ir kt., 2006; Alonderienė, 2009). Taigi, vyresnio amžiaus asmenys įsitraukia į suplanuotą veiklą, kurioje yra skatinami jų asmeniniai ir socialiniai gebėjimai, jų aktyvumas ir tobulėjimas. Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje (2011) neformalus švietimas apibrėžiamas kaip „švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas". Įvairios neformalaus švietimo programos, tokios kaip bendruomeninio užimtumo, vietos veiklos grupių, parapijų ir nevyriausybinių organizacijų ugdomosios ir poilsio ar tikslingo laisvalaikio užimtumo programos skatina vyresnio amžiaus asmenų saviraišką, padeda atskleisti ir plėtoti talentus, mokytis spręsti socialinės atskirties problemas, realizuoti savo per gyvenimą sukauptas žinias ir kompetencijas. Visa tai skatina asmens teigiamą savęs vertinimą, gerina psichosocialinę būseną. Kaip teigia Šukytė (2007, p. 81), „neformaliojo ugdymo institucijose ar užsiėmimuose vykstantis ugdymo procesas padeda įgyti bendravimo su įvairaus spektro specialistais ir rango žmonėmis įgūdžių".Pasak Kvieskienės (2005), neformalus ugdymas pasižymi tikslingu poveikiu, bet nėra griežtai prognozuojamas, planuojamas ir apibrėžiamas, ugdymo veikla organizuojama kūrybiškai bendradarbiaujant dalyviui ir ugdytojui.

Savaiminis/ informalus mokymasis suvokiamas kaip kiekvieną dieną vykstantis natūralus mokymasis, kuris gali būti tiek atsitiktinis, tiek sąmoningas. Jis dažniausiai būna iš anksto neapgalvotas, mažiau ar visai neorganizuotas. Dažnai vyresnio amžiaus asmenys net patys nepripažįsta šio mokymosi, nesuvokdami, kad kiekvieną dieną jie papildo savo žinias ir gebėjimus savaiminio mokymosi metu. Savaiminis mokymasis gali vykti keliais lygmenis: individualiame lygmenyje bei  žmonių grupių lygmenyje, pvz., šeimoje, darbo vietoje, bendruomenėje (Eurostat, 2001; Teresevičienė ir kt., 2004; Alonderienė, 2009). Taigi, savaiminis vyresnio amžiaus asmenų mokymasis ateina iš kasdienės vyresnio amžiaus asmenų veiklos tiek esant šeimoje, tiek pramogaujant su draugais, sportuojant ar ilsintis. Savaiminis mokymasis yra natūralus, kasdienį gyvenimą lydintis reiškinys. Kaip minėta, jis ne visada yra sąmoningas, dažnai netgi visai neplanuotas ir nepastebimas, tačiau vis tiek pagilina asmens turimas žinias, ugdo tam tikrus įgūdžius. Taigi, savaiminis/ informalus mokymasis yra kiekvieno asmens natūralus ugdymasis, kuris vyksta kasdieninių patyrimų metu, jis nėra struktūruotas ir vyksta savaime.

Paskutinį kartą modifikuota: Sekmadienis, 2014 rugsėjo 14, 21:12