Šiame skyriuje siekiama skatinti informuotumą apie senėjančią Europos visuomenę bei šiomis aplinkybėmis taikomus vyresnių žmonių švietimo klausimų sprendimų būdus. Jame taip pat nagrinėjami įvairūs ES projektai, kuriais siekiama skatinti suaugusiųjų švietimą.

Svarbi pastaba: ES Mokymosi visą gyvenimą programa pasibaigė 2013 m., ją pakeitė „Erasmus+".Todėl mes tyrinėjame ir kalbame atsižvelgdami į „Erasmus+", o ne Mokymosi visą gyvenimą programą (nes ji nebevykdoma). Vis dėlto kai kurios programos, finansuojamos nuo Mokymosi visą gyvenimą programos laikų, vis dar pažymėtos šios programos pavadinimu ir ženkleliais.

Visuomenės senėjimas laikomas vienu didžiausių Europos iššūkių. Daugeliui valstybių narių įgyvendinant politikas ir reformas, skatinančias vyresnius žmones ilgiau dirbti sulaukus vyresnio amžiaus, tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį vyresnio amžiaus žmonių (virš 50 m.) užimtumo lygis ženkliai išaugs. Be to, daug organizacijų, ypač ekonominės recesijos metu, imasi vyresniems darbuotojams nepalankių strategijų, pavyzdžiui, vykdo ankstyvo išleidimo į pensiją programas.Vis dėlto darbo rinka gali prarasti tikrąją vyresnių darbuotojų vertę: žodžiais neišreikštas žinias ir dažnai egzistuojančius užslėptus įgūdžius.Teigiama, kad darbo rinką palikę vyresni nei 50 m. žmonės turi mažesnę tikimybę vėl įsidarbinti nei jaunesni jų kolegos.Todėl reikalingi veiksmai paskatinti vyresnius žmones atnaujinti savo įgūdžius ir žinias, padėti jiems vėl mokytis ir padidinti jų galimybę įsidarbinti, kad būtų patenkinti tiek ekonominiai, tiek asmeniniai poreikiai.

Komisija bendradarbiauja su 32 valstybėmis, kad įgyvendintų Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2011.372.01.0001.01.ENG)

Darbotvarkėje pabrėžiamas poreikis aktyvinti dalyvavimą visų formų suaugusiųjų mokyme (formaliajame, neformaliajame, savišvietoje), siekiant tiek naujų darbo įgūdžių aktyviam pilietiškumui, tiek asmeninio tobulėjimo ir savirealizacijos.

Pavyzdžiui, Komisija koordinuoja nacionalinių koordinatorių tinklą. Šie koordinatoriai skatina suaugusiųjų mokymąsi savo šalyse, teikia politikos patarimus ir paramą, taip pat renka ir skleidžia geriausias praktikas. Komisija, siekdama skatinti suaugusiųjų mokymąsi, taip pat bendradarbiauja su įvairiomis Europos asociacijomis, tinklais ir darbo organizacijomis.

Aktyvesnis suaugusiųjų mokymasis gali padėti Europai įveikti ekonominę krizę, patenkinti naujų įgūdžių poreikį ir išsaugoti senėjančios darbo jėgos našumą. Mokymasis taip pat būtinas socialinei įtraukčiai ir aktyviam pilietiškumui. Šiais laikais žmonės negali tikėtis, kad iki jų darbingo gyvenimo pabaigos pakaks mokykloje įgytų įgūdžių.

Suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi skirtingose ES valstybėse ženkliai įvairuoja: nuo 1,4 iki 31,6 % (2012 m. duomenimis), ir esama tendencijos, kad šie skaičiai nekinta. Žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vyresnių žmonių dalyvavimo rodikliai ypač nuviliantys. Veiksmai Europos lygmeniu padidins informuotumą apie sėkmingas politikas, suteiks paramos ir įgalins geresnį valstybių apsikeitimą patirtimis.

Siekiant prisidėti prie politikos plėtros:

• ES valstybės nustatė tikslą suaugusiųjų mokymosi srityje: iki 2020 m. juose dalyvauti turėtų 15 % 25--64 m. suaugusiųjų.2012 m. vidutinis dalyvavimo rodiklis buvo 9 %, ir tik 5 ES valstybės buvo pasiekusios iškeltą tikslą.
• Komisija publikuoja esamos situacijos valstybėse narėse rodiklius ir duomenis, ataskaitas apie pažangą įgyvendinant politikas bei siūlo naują politiką.
• Komisija palengvina apsikeitimą gerąja praktika ir tarpusavio mokymąsi apie darbo programos „Švietimas ir mokymas 2020" politikas, be to, tam tikrais laikotarpiais veikia konkrečioms temoms skirti tinklai.Komisija pavedė atlikti tyrimus, suteikiančius įrodymų ir duomenų, siekiant veiksmingiau įgyvendinti politikas.