Bendras požiūris į politikos svarbą europiečių gyvenimui atskleidžia gana neigiamą įvaizdį: dauguma respondentų nemano, kad politika yra svarbus aspektas jų gyvenime (55 proc.).

Piliečių nesidomėjimas šia gyvenimo sfera ypač pastebimas Suomijoje, Austrijoje,

Ispanijoje ir Airijoje, kur didelė dauguma teigia, jog politika jų gyvenime nėra svarbi. Apie

Priešingai, Danijoje (56 proc.), Švedijoje (58 proc.) ir ypač Nyderlanduose (75 proc.) piliečiai politinius reikalus laiko svarbiu savo gyvenimą elementu.

10 naujų valstybių narių atveju piliečių atsiribojimas nuo valstybės reikalų

ypač pastebimas Vengrijoje (75 procentai gyventojų sako, kad politika jiems nėra svarbu), Slovakijoje (74 proc.) ir Maltoje (71 proc.). Suomijos, Ispanijos ir Airijos atveju nesidomėjimas politika nėra ypač susijęs su tuo, kaip tose šalyse veikia demokratija. Kalbant apie šiuos rezultatus, 80 procentų suomių ir daugiau nei 60 procentų Ispanijos ir Airijos respondentų buvo patenkinti savo valstybių demokratijų veikimu. Tačiau Slovakijoje ir Slovėnijoje visuomenė buvo ypač kritiška atitinkamomis

savo demokratijomis (72 proc. ir 75 proc. gyventojų buvo nepatenkinti jos veikimu). Šis faktas gali iš dalies paaiškinti nepasitenkinimą politika. Tuo pačiu metu dauguma Danijos, Švedijos ir Olandijos respondentų pareiškė, kad yra patenkinti šia sritimi.

Sociodemografiniu požiūriu politikos svarba yra didesnė vyrų gyvenime (49 proc., palyginti su 39 proc. moterų). Ji taip pat yra susijusi su amžiumi, iki kurio atsakovas mokėsi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje: kuo ilgiau respondentas mokėsi, tuo svarbesnė yra politika jo gyvenime (58 proc. tarp aukščiausios kategorijos ir 32 proc. žemiausios kategorijos respondentų).

Iš politinės savęs pozicionavimo skalės galima pastebėti, kad politika yra

svarbesnė asmenims, esantiems kairėje (55 proc.) arba dešinėje (52 proc.), palyginti su tais, kurie save pozicionuoja centre (42 proc. laiko politiką svarbia, o 57 proc. teigia priešingai).