Mokymasis visą gyvenimą apima mokymąsi nuo ikimokyklinio amžiaus iki laikotarpio išėjus į pensiją. Suaugusiųjų mokymas yra būtinas mokymosi visą gyvenimą tęstinumui. Jis apima daugybę formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos veiklų, bendrųjų ir profesinių, į kurias suaugusieji įsitraukia baigę pirminį švietimą ir mokymus.

Siekiant tęsti 2008-2010 m. Veiksmų plano pasiekimus, sykiu papildant esamas politikos iniciatyvas mokyklinio švietimo, aukštojo švietimo (Bolonijos procesas) ir profesinio rengimo ir mokymo srityse, reikalinga atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkė, kurios tikslas — įgalinti visus suaugusiuosius plėtoti ir stiprinti savo įgūdžius ir kompetencijas viso gyvenimo metu.

Suaugusiųjų mokymasis gali ženkliai prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, sumažinant nebaigusiųjų švietimo ir mokymo programų iki mažiau nei 10 procentų. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti geresniam rūpinimuisi dideliu žemos kvalifikacijos europiečių skaičiumi, kurie kaip tikslinė grupė įvardyti strategijoje „Europa 2020“. Visų pirma reikia pradėti nuo raštingumo, skaitmeninio raštingumo ir antros galimybės mokytis priemonių, kurios suteiktų prielaidą įgūdžių kėlimui dėl darbo ir gyvenimo apskritai. Siekiant suteikti pagrindinius įgūdžius, suteikiančius pagrindą pagrindinių kompetencijų mokymuisi visą gyvenimą plėtojimui, spręsti mokyklos nebaigimo problemą ir tolius klausimus kaip migrantų, romų ir palankių sąlygų neturinių grupių švietimas ir socialinė įtrauktis, reikalingi suderinti veiksmai tiek mokyklinio, tiek suaugusiųjų švietimo srityje.

Be to, ženkli nauda, kurią suaugusiųjų mokymasis gali suteikti ekonominei plėtrai — stiprindamas našumą, konkurencingumą, kūrybingumą, inovatyvumą ir verslumą — turi būti deramai įsisąmoninta ir remiama.

Taip pat esama didelio poreikio sustiprinti pastangas siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo, kad bent 40 proc. jaunų suaugusiųjų įgytų tretinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Įveikus šį iššūkį, būtų ženkliai prisidėta prie konkurencingos, žiniomis ir inovacijomis paremtos ekonomikos, pilnai išnaudojančios savo išteklius ir žmogiškąjį kapitalą, plėtros.

Todėl reikia priimti atnaujintą Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę, kuri tęs, papildys ir įtvirtins suaugusiųjų mokymosi srityje atliekamą darbą, kurį apibrėžia keturi strateginiai tikslai, Tarybos nurodyti strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas 2020“. Visų pirma susitelkiant tie 2012—2014 m. laikotarpių (žr. šio dokumento priedą), šią darbotvarkę reikia vertinti pagal ilgalaikę suaugusiųjų mokymosi viziją. Laikotarpiu iki 2020 m. bus stengiamasi apskritai stiprinti šį sektorių, konkrečiai:

• gerinti suaugusiųjų, nepaisant jų lyties bei asmeninių ir šeiminių aplinkybių, prieigą prie kokybiško mokymosi galimybių bet kuriuo gyvenimo momentu, siekiant skatinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą, pajėgumus, gebėjimą prisitaikyti ir galimybes įsidarbinti bei aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime;
• plėtoti naują požiūrį į suaugusiųjų švietimą ir mokymą, susitelkiant ties mokymosi rezultatais ir besimokančiųjų atsakomybe bei savarankiškumu,
• skatinti didesnį suaugusiųjų informuotumą, kad mokymasis yra viso gyvenimo siekis, ir jo imtis reikėtų reguliariai viso gyvenimo metu, ypač nedarbo ar karjeros keitimo laikotarpiais;
• skatinti plėtoti veiksmingas orientacijai visą gyvenimą skirtas sistemas, taip pat integruotas sistemas, skirtas neformalaus mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimui;
• užtikrinti nuoseklių aukštos kokybės formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo teikimą suaugusiesiems, siekiant suteikti pagrindines kompensacijas ar kvalifikacijas pagal visus Europos kvalifikacijos sąrankos lygmenis. Prie to prisidėti turėtų pilietinė visuomenė bei socialiniai partneriai, taip pat — vietinės institucijos;
• užtikrinti lanksčias tvarkas, pritaikytas prie skirtingų suaugusiųjų mokymosi poreikių, įskaitant įmonėse vykdomą mokymą ir mokymąsi darbovietėse;
• skatinti geresnį darbdavių informuotumą, kad suaugusiųjų mokymasis prisideda skatinant našumą, konkurencingumą, kūrybiškumą, inovatyvumą ir verslumą, taip pat — kad tai yra svarbus veiksnys, gerinantis įsidarbinimo galimybes ir darbo rinkos darbuotojų judumą;
• skatinti aukštojo švietimo institucijas priimti mažiau tradicines besimokančiųjų grupes, tokias kaip besimokantys suaugusieji. Tai yra priemonė išreikšti socialinę atsakomybę ir būti atviresniems visai bendruomenei, taip pat — spręsti demografinius iššūkius ir senėjančios visuomenės problemas;
• sustiprinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmenį formuluojant mokymo poreikius ir plėtojant mokymo galimybes suaugusiesiems, kartu optimizuojant centrinių, regioninių ir vietinių institucijų dalyvavimą;
• skatinti tolygų švietimo ir mokymo išteklių paskirstymą viso gyvenimo ciklo metu, remiantis bendra atsakomybe ir stipru visuomenės ryžtu, ypač antros galimybės mokytis ir pagrindinių įgūdžių plėtojimo srityse;
• įtraukti socialinius partnerius ir skatinti jų informuotumą apie mokymosi darbo vietose, įskaitant pagrindinių įgūdžių teikimą, naudą (aktualią ir jiems patiems);
• išplėtoti mokymosi galimybių teikimą senjorams, siekiant stiprinti vyresnių žmonių aktyvumą, savarankiškumą ir sveikatą. Teikiant šias mokymosi galimybes jų žinias, patirtį, socialinį bei kultūrinį kapitalą reikia panaudoti bendrai visuomenės naudai;
• aktyviai skatinti suaugusiųjų mokymąsi kaip skirtingo amžiaus žmonių grupių (pavyzdžiui, pasitelkiant kartų solidarumo paktą), kultūrų ir žmonių iš skirtingų aplinkų solidarumo puoselėjimo priemonę.