3. Įvaizdžio formavimas ir jo ypatumai

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas aiškina įvaizdį kaip “įsivaizduojamą, vaizdu įkūnytą dalyką”. Visi gyvi objektai turi savo įvaizdį- tai yra tai, kaip juos supranta kiti jų aplinkos subjektai. Šis susidarytas vaizdas, neretai gali neatitikti tos realybės, koks tas objektas iš tirųjų yra.

Apie vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdį šiandieninėje visuomenėje šnekame dėl to, kad vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdis, egzistuojantis visuomenėje, eretai mažų mažiausiai yra netikslus, nekalbant apie tai, kad jis yra klaidingas.

Įvaizdžio susidarymo neįmanoma išvengti. Kiekvienas asmuo, susidūręs su vyresnio amžiaus asmeniu grečiausiai jau turės vienokią ar kitokią nuostatą (įvaizdį) kokie yra vyresniojo amžiaus asmenys ir kaip su jais bndrauti. Ką galima pagaryti, tai stengtis, kad mūsų paliekamas įspūdis (tai yra sudaromas įvaizdis) būtų kaip galima geresnis.

Įvaizdį galima kontroliuoti. Valionienė (1998) cituoja Goffman, kuris teigia , kad “įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas – tai procesas, kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip, kad sukurtų vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams”.

Sukuriamą įvaizdį galime vertinti pagal:

Aplinkinių reakciją- tai yra taip vadinamas “veidrodžio efektas”, kuomet apie save imame sprsti pagal aplinkinių reakcijas. Jei aplinkiniai mus vertina teigiamai, save teigiamai vertinsime taip pat. Tačiau yra rizika imti vertinti save įtin prastai, jei susiduriama su prasta aplinkinių nuomone. Vyresniojo amžiaus asmeniui subrendus, aplinkinių nuomonė tampa mačiau svarbi, todėl šis efetas mažėja.

Palyginimą su kitais- lygindami save su kitais turme orientacinę skalę- kur mes esame bendroje žmonių masėje. Yra visai neblogai, jei šie palyginimai skatina veikti ir siekti daugiau, tačiau yra labai didelė rizika, kad įvertinus žymiai daugiau pasiekusius, išmokusius, gebančius, vyresniojo amžiaus žmogus ims prastai save vertinti ir akcentuosis į tai, ko ji/ ji negali/ neturi negeba.

Atliekamus vaidmenis- mūsų socialiniai vaidmenys taip pat skatina atitikit tam tikrą įvaizdį. Pavyzdžiui mūsų visuomenėje yra labai ryškus pensininko įvaizdis, su kuriuo daugumai aktyvių, geranoriškų, daug siekiančių vyresnio amžiaus asmenų sunku kovoti. Kiti vaidmenys, tokie kaip “senelio”, gali kaip tik suteikti papildomų gaimybių- pavyzdžiui kartu su anūkais keliauti, skaityti, domėtis tuo, kam viso gyvenimo metu nebuvo laiko;

Savęs sutapatinimą su kitais- formuojantis įvaizdžiui, labai svarbus kit žmonių- autoritetų- vaidmuo. Dažnai šiuos pasirenkame nesąmoningai. Tarkim jaunystėje labai imponavo vyresnio amžiaus asmuo, buvęs profesorius, kuris buvo aktyvus, judrus, tai galima tikėtis, kad sulaukus vyresnio amžiaus šis asmuo nesąmoningai sieks tapt tokiu pačiu. Gali būti visa eilė situacijų, kuomet dėl vienokių ar kitokių priežąsčių pasirenkamas kitoks pavyzdys. Tuomet vyresnio amžiaus asmeniui reikės labai daug vidinių pastangų nugalėti šį įvaizdį savyje.

Sąvasties formavimąsi- viso gyvenimo metu mes kuriame savąjį “aš”. Sulaukus vyresniojo amžiau šis “aš” viso gyvenimo raidos rezultatų ir patyrimų dėka tampa unikaliu ir nepakartojamu deriniu, asmenybe.

Vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdis visuomenėje yra labai svarbus tiek patiems vyresniojo amžiaus asmenims (vyraujant pozytyviam įvaizdžiui lengviau siekti pageidaujamų tikslų), tiek jaunesniai kartai. Stebėdami dabartinius vyresniuosius, jaunimas nusiteikia ta tikrai senatvei. Ir daug paprasčiau, kai į senatvę žvelgiama kaip į galimybę, nei kaip į neišvengiamai artėjančią dienų pabaigą. Šiuo atveju vyresnio amžiaus asmenys yra tarsi “Senatvės ambasadoriai”, kurie neša žinią kitoms, po jų einančioms kartoms. Tai suteikią didelę atsakomybę.

Svarbu atminti, kad įvaizdis iš esmės yra kuriamas aplinkiniams. Todėl galvojant apie tai, kokį įspūdį siekia sudaryti, vyresnio amžiaus asmuo turėtų įvertinti, kaip tas pristatomas savybes vertins aplinkiniai (pvz. Vyresniojo amžiaus moteris, laisvu laiku dirbanti aukle nešioja odinius drabužius ir tatuiruojasi žandus). Aplinkiniai teigiamai vertins savybes, kurios atitiks jų pačių tikslus. Šiuo atveju tėveliai, kurie siekia tradiciškai auklėti vaikus, mieliau darbins pagyvenusią moterį, kuri dėvi tradicinius drabužius ir nesielgia šokiruojančiai.

Įvaizdis atlieka dvi funkcijas:

  1. Sudomina ir pritraukia žmones, kuriems siekiame sudaryti teigiamą įspūdį ir patikti.
  2. Atlieka saviraiškos funkciją.

Yra normalu, jei vyresnio amžiaus asmuo turi keletą skirtingų įvaizdžių- pvz. buvusio profesoriaus, šeimos tėvo, keliautojo ir pan. Asmenybei subrendus ir tapus visapusiška bus natūralu, kad jis turės keletą skirtingų pusių- darbe elgsis vienaip, namuose ir laisvalaikiu kitaip.

Įvaizdį sudaro kelios sudėtinės dalys, galima išskirti išvaizdą, komunikacinius gebėjimus bei manieras.

Išvaizda dažnai yra nuvertinama arba pervertinama. Svarbu atsiminti, kad pašnekovai, su kuriais bendraujame pirmą įspūdį susidaro per 20- 30 sekundžių. Šiomis sekundės dalimis išvaizda ir jos elementai gali būti lemiantys. Vyresniame amžiuje neretos higienos problemos gali apsunkinti bendravimą ir santykių palaikymą su aplinkiniais. Todėl svarbu stengtis, kad apranga būtų švari ir tvarkinga, plaukai švariai išplauti. Kokios ji kokybės, brangumo ar firmos, jau nėra tai svarbu, nebent ruošiatės darbintis konsultantu dideliame banke. Tačiau svarbu atminti, kad fiziškai tvarkingiems ir patraukliems asmenims dauguma kitų žmonių yra labiau linkę priskirti daugiau teigiamų savybių.

Komunikaciniai gebėjimai įtin svarbūs, formuojant teigiamą vyresniojo amžiaus žmonių įvaizdį. Dažniausiai didelė dalis vyresnio amžiaus asmenų yra labai įdomūs pašnekovai, nugyvenę įomų gyvenimą ir turintys kuo pasidžiaugti. Dėl kultūrinių ypatumų dažnai manoma, kad dalintis tuo, ką pavyo pasiekti, sužinoti ar išmokti yra netinkama. Pastangos užmegzti kontaktą, pirmąjam prisistatyti ir pradėti bendrauti gali padėti sudaryti teigiamą savo įvaizdį, kaip malonaus ir lengvai bendraujančio asmens. Čia svarbūs ir neverbalinės kalbos įgūdžiai- pirmojo kontakto metu sprendžiama apie kitą asmenį pagal jo išvaizdą, pozą, manieras, gestus, kalbos toną. Šie neverbalinės kalbos elementai gali būti lemiantys sudarant teigiamą įvaizdį.

Be abejo, etiketo taisyklių išmanymas ir jų laikymasis palengvina bendravimą. Dauguma žmonių tikisi, kad vyresnio ažiaus asmenys žinos visą eilę visuomeninio elgesio taisyklių, laikysis jų patys ir padės jų laikytis kitiems. Todėl šie elementai gali padėti sustiprinti kuriamą teigiamą įspūdį.

Šie elementai padės, jei siekiama sudaryti naują sėkmingą įvaizdė. Neretai vyresniojo amžiaus asmenims yra sudėtinga formuoti teigiamą įvaizdį dėl neatitinkančių vidinių įsitikinimų- vidinė nuostata ir turimas vyresniojo ir pagyvenusiojo amžiaus asmenų įvaizdis yra neigiamas. Šiuo atveju reikėtų stengtis keisti turimą negatyvų įvaizdį.

Susidariusio įvaizdžio keitimas nėra lengvas. Sunkiausia pakeisti vidinį (arba savęs įvaizdį). Vidinį įvazdį galima keisti stengiantis laikytis pozityvių nuostatų. Pavyzdžiui orientuoti savo mintis į teigiamas savybes, tarkim “aš esu sėkmingas, mylintis, sveikas ir džiausiuosi savo dabartiniu amžiumi”. Teiginiai, kuriuos dažnai kartojame mintyse ilgainiui tarsi “įauga” ir tampa teigiamais vidiniais įsitikinimais- jie tarsi suformuoja vidinį pasitikėjimo ir tikėjimo savimi stuburą.

Kita galimybė- stengtis analizuoti save ir ieškoti savyje savybių, kurias laikytūmėme teigiamomis. Pavyzdžiui gražiai piešiu, puikiai prižiūriu sodą. Šiuo atveju svarbu būti sąžiningu su savimi ir stengtis nuoširdžiai atsakyti sau, kas yra manyje teigiamo, be dirbtinio nuolankumo ar kuklumo.

Trečias įmanomas variantas- programavimasis. Jei atrandame, kad giluminė nuostata yra “nesėkmė”, galima bandyti imti elgtis taip, lyg viskas sektūsi ir įvaizdis būtų teigiamas. Tarkit, jei atrandame, kad esame kuklūs ir nedrąsūs, imti elgtis taip, lyg būtume bendraujantys ir komunikabilūs. Tai yra situacijos, “kas jeigu aš būčiau..” programavimas. Nuolat stengiantis elgtis taip, lyg “kas jeigu aš būčiau bendraujantis” ilgainiui leis susigyventi ir įsisavinti bent esmines bendravimo taisykles ir gebėjimus.

Svarbu atminti, kad įvaizdis pats savaime neturėtų būti tikslas, jis yra priemonė užmegzti santykius su kitais asmenimis ir kokybiškai su jais bendrauti.

Paskutinį kartą modifikuota: Pirmadienis, 2014 spalio 13, 20:51