Socialinė reklama gali būti tas esminis įrankis, kuriuo pasinaudojus, galima bandyti keisti egzistuojantį ar formuoti naują teigiamą vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdį vizuomenėje.

Veiksmingos socialinės reklamos vyresnio amžiaus asmenų įvaizdžiui visuomenėje kūrimui turėtų būti pasitelkiami ir komercinėje reklamoje naudojami elementai, tokie kaip rinkos analizės, vartotojų elgsenos ir požiūrių tyrimai, rinkos segmentacijos analizės ir pan. Socialinė problema, šiuo atveju- negatyvus požiūris į vyresnio amžiaus asmenis, turėtų būti identifikuojama pati pirma. Pats požiūris yra labai didelis konstruktas, todėl turėtų būti išskiriami smulkesni jo elementai: kas konkrečiai šiame požiūryje yra negatyvaus, arba kuriuos požiūrio elementus, sudėtines dalis kuriama socialinė reklama sieks keisti. Pavyzdžiui tai gali būti informacijos suteikimas apie vyresniojo amžiaus asmenų sveikatą (ne visi vyresnio amžiaus asmenys yra sergantys ar ligoti), gali būti siekis aktyvinti visuomenę padėti benruomenėje gyvenantiems vyresniojo amžiaus asmenims (skatinama savanorystė).

Remiantis šių tyrimų duomenimis, planuojant socialinę reklamą vyresniojo amžiaus asmenų pozytyvaus įvaizdžio visuomenėje formavimui, toliau galėtų būti atliekami sekantys žingsniai:

Planavimo etapas, kuriame būtų detaliai planuojama koks bus reklamos tikslas ir uždaviniai. Pvz. Savanorystės skatinimas siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims. Šiuo atveju tenka pasirinkti reklamos adresatą- kurie asmenys skatinama- jaunimas, darbingo amžiaus ar aktyvūs senjorai. Tokiu būdu išskiriama ir apibūdinama pati socialinė problema (pvz. jaunimas nesavanoriauja, senjorai yra pasyvus ar pan.) bei įvardinami jos pačios bei jos aplinkos sudedamieji aspektai. Šiame etape atliekami rinkos segmentacijos tyrimai ir apibrėžiamas socialinės reklamos adresatas- ta tkslinė grupė, kurią turi paliesti socialinė reklama. Šiame etape taip pat stengiamasi nustatyti poveikį tikslinei grupei darančius aplinkos faktorius- kas gli įtakoti tikslinės grupės nuomonę, kad reklama nepasiektų tikslo, tai yra įvardinami konkurentai bei pozityviai įtaką darantys faktoriai- kas gali sudominti ir paskatinti priimti siekiamą informaciją arba elgesį.

Žinių kūrimo ir plėtojimo etapas seka po planavimo etapo. Jo metu yra pasirenkami žinių transliavimo kanalai- atitinkamai stipriausiai ir tiesiausiais galintys paliesti socalinės reklamos adresatą. Pavyzdžiui skatinant vyresniojo amžiaus asmenų savanorystę ko gero tiesiausias kanalas adresatui pasiekti būtų spauda, nes nemažai vyresniojo amžiaus asmenų dar skaito spausdintus leidinius- žurnalus, laikraščius, info medžiagą. Tuo tarpu skatinant jaunimą įsitraukti į savanorystės padedant vyresniojo amžiaus asmenims veiklas, tiesiausias žinių ištransliavimo kanalas būtų internetas, kuriuo jaunojo karta naudojasi daug intensyviau, nei spausdintais leidiniais ar kitais žinių kanalais (pvz. Radiju). Šiame etape kuriama pati pozytyvų vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdį kurianti socialinė reklama, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei ji bus skiriama. Šiuo atveju pravers ankstesniame etape atlikti tyrimai, kurie pateiks informaciją apie tai, koia pateikiama informacija bus paveikiausia pasirinktai tikslinei grupei. Galima nuspėti, kad jaunimą labiausiai įtakos kitų bendraamžių pavyzdys bei galimybė gerai praleisti laiką, o vyresniojo amžiaus asmenims patraukliai atrodys galimybė realizuoti save ir jaustis naudingu.

Testavimo etapas. Jame sukurta socialinė reklama testuojama rodant ją atrinktiems testavimo grupės dalyviams ir matuojant daromą jiems poveikį. Testavimo etapui gali būti pasitelkiami komercinėje reklamoje naudojami tyrimo metodai, tokie kaip grupinės diskusijos, eksperimentai, kiekybiniai tyrimai, apklausos ir pan. Šiuo atveju parengta vyresniojo amžiaus asmenų pozytyvų įvaizdį formuojanti reklama gali būti rodoma atrinktai grupei, pagal visus statistinius parametrus atitinkančiai socialinės reklamos adresatų grupę, gali būti pasitelkiami kiti ekspertai, klausiama jų nuomonės ir kt.

Įgyvendinimo etapas. Tai socialinės reklamos išėjimas į viešumą, tai yra jos transliavimas pasirinktu iš anksto laiku, nustatyta trukme ir dažnumu, pasirinktais iš anksto informaciniais kanalais.

Įvertinimas ir grįžtamojo ryšio etapas leidžia įverstinti pasiektus rezultatus. Jame svarbu įvertinti visą procesą, ir tai, ar pasiektas adresatas (pvz. Padidėjo jaunų žmonių savanorystė, daugiau senjorų įsijungė į visuomenines veiklas, visuomenės tyrimų rezultatai rodo pozytyvesnį vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdį visuomenėje ir pan.) bei kokia vykdytos socialinės reklamos kompanijos nauda. Naudą socialinėje reklamoje galima įvardinti kaip gaunamą tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginę naudą po socialinės reklamos kompanijų gaus atskiri individai ir visa visuomenė, kurioje tie individai gyvena- tarkim pagerėjus vyresnio amžiaus asmenų įvaizdžiui, pagerės ir jų gyvenimo kokybė. Netiesioginės audos gavėjai šiuo atveju bus įvairio socialinės institucijos, turinčios teikti pagalbą vyresniojo amžiaus asmenims- pvz įsitraukus į savanorystę padedant vyresniojo amžiaus asmenims daugiau savanorių, reikės mažiau paslaugų iš šių institucijų, todėl jos galės koncentruotis į teikiamų paslaugų kokybę, o ne į kiekybę.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinė reklama formuojant pozytyvų vyresniojo amžiaus asmenų įvaizdį gali būti naudinga visai visuomenei. Tačiau tam, kad ji būtų veiksminga, ji turėtų būti detaliai suplanuota.