Suaugusiųjų mokymasis visoje ES laikomas svarbiu siekiant remti ekonominį augimą, socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą, taip pat – asmeninį tobulėjimą. Tai aktualu ir vyresniems nei 50 m. asmenims.

Esama svarbių ir didėjančių problemų, siekiant patenkinti vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikius bei užtikrinti, kad jie dalyvautų mokymosi procese vyresniame amžiuje, kuris sudaro vis didesnę gyvenimo dalį. Čia, žinoma, reikia užduoti klausimą:kodėl vyresnių žmonių mokymasis yra svarbu?

Demografinės, socialinės ir ekonominės Europos tendencijos

Dabar žmonės Europoje gyvena ir išlieka sveiki daug ilgiau nei ankstesnės kartos. Tuo pat metu demografinio sprogimo karta pasiekia vyresnį amžių.Šios tendencijos kartu lemia didėjančią vyresnio amžiaus žmonių dalį visoje populiacijoje, priklausomų asmenų ir dirbančių asmenų santykį bei vyresnio ir jaunesnio amžiaus darbuotojų santykį Europoje. Šie pokyčiai turi daug įtakos ekonominiam augimui ir visuomenės išlaidoms, kuriuos ir taip smarkiai paveikė ekonominis nuosmukis.

Numatoma, kad dirbančių gyventojų skaičius Vokietijoje nuo 50 mln. 2009 m. turėtų sumažėti iki 42 ar 43 mln. 2013 m., o priklausomybės santykis tuo laikotarpiu turėtų padidėti. Prancūzijoje vyresnių nei 50 m. amžiaus asmenų darbingumo santykis yra vienas žemiausių Europoje.

Statistinės prognozės rodo, kad vyresnių nei 60 m. Europos gyventojų dalis nuo 21 proc. 2005 m. išaugs iki 27 proc. 2020 m., taip pat numatoma, kad iki 2050 m. trečdalį gyventojų sudarys vyresni nei 60 m. asmenys.

Ekonominės tendencijos taip pat rodo augančią vyresnio amžiaus darbuotojų dalį. Daugelyje Europos valstybių vyresnių nei 50 m. darbuotųjų santykis auga.Šią situaciją lėmė tai, kad valstybės narės padidino pensinį amžių tiek vyrams, tiek moterims. Be to, atleidimas iš darbo nesiejamas su ankstyvo išėjimo į pensiją paketais, ir žmonėms nepakanka santaupų anksti išeiti į pensiją.

JK vis daugėja moterų ir vyrų, kurie, įžengę į septintą dešimtį, dirba ir toliau. Nuo 2002 iki 2010 m. vyresnio amžiaus žmonių (virš 50 m.) santykis pakilo nuo 57 iki 65 proc. Tuo pačiu laikotarpiu dirbančių gyventojų, vyresnių nei 64 m., padidėjo nuo 5,5 iki 9 proc.

Daugelyje Europos valstybių augant vyresnio amžiaus asmenų darbingumo rodikliams, padidėjo vyresnio amžiaus moterų nedarbo rodikliai („Eurostat“ duomenimis). Vyresnio amžiaus darbuotojai laikomi grupe, kuriai ypač gresia rizika netekti darbo ir, jo netekus, nebepajėgti susirasti kito.Nedarbas yra finansinė našta visuomenei – dėl socialinių išmokų ir socialinio draudimo įmokų.Be to, netekus įgudusios ir patyrusios darbo jėgos, susidaro įgūdžių, reikalingų ekonominiam augimui, stoka ir deficitas.

Tuo pat metu žmonėms gyvenant palyginti ilgiau, atsiranda įtampa dėl sveikatos priežiūros teikimo visoje Europoje. Ją sukelia ne tik didėjantis žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kurias galima gydyti, skaičius, bet ir didėjantis kai kurių lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ir demencija, paplitimas.

Pasaulio banko duomenys rodo, kad sveikatos priežiūrai skirtos viešosios išlaidos (gydymas, slauga ir pagalba namuose) ES nuo 8 proc. BVP 200 m. gali padidėti iki 14 proc. 2030 m. Tai didžiąja dalimi lems senėjanti visuomene ir šio reiškinio sukeltas gausesnis lėtinių ligų gydymas, jei nebus imtasi veiksmų mažinti sveikatos prastėjimą ir priklausomybę nuo sveikatos priežiūros paslaugų.

Didžioji dalis vyresnių nei 65 m. žmonių JAV kenčia nuo mažiausiai vienos lėtinės ligos (91 proc. serga bent viena lėtinė liga, 73 proc. – bent dviem). Duomenys rodo, kad didėjant vieno asmens lėtinių ligų skaičiui, padaugėja tokių reiškinių kaip nereikalinga hospitalizacija ar vienas kitam prieštaraujantys medicininiai nurodymai.

75 proc. visų JAV išlaidų sveikatos priežiūrai tenka lėtinių ligų gydymui. Vyresnio amžiaus žmonių aktyvus pilietinis dalyvavimas yra būtinas savanoriškų ir bendruomenės paslaugų ramstis Europoje. Jis teikia naudos tiek patiems vyresnio amžiaus žmonėms, tiek platesnei visuomenei bendrai. Nors augantis į pensiją išėjusių ir sveikų vyresnio amžiaus žmonių skaičius yra puikus savanorių šaltinis, ekonominės tendencijos, atgrasančios nuo ankstyvo išėjimo į pensiją ir mažinančios pensijų išmokas, gali sumažinti savanoriaujančiųjų skaičių. Be to, jaunesnės vyresnio amžiaus žmonių kartos gali būti mažiau įpratusios prie savanoriavimo viso savo gyvenimo metu.

Vyresnio amžiaus žmonės ženkliai prisideda prie savanorystės. 2004 m. Sveiko senėjimo ir išėjimo į pensiją Europoje tyrimo (SHARE) duomenimis, apie 10 proc. vyresnių nei 50 m. europiečių dalyvauja savanoriškoje veikloje.

Per pastaruosius dešimt metų bendras savanoriaujančių vyresnio amžiaus žmonių lygis išaugo, nors jis gali būti mažesnis vietovėse, kur vyresnio amžiaus žmonės vėliau išeina į pensiją.

Be to, vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčiai tampa mažiau nuspėjami. Tai gali būti pokyčiai darbe, mažėjant „vienos karjeros visam gyvenimui“ atvejų ir gausėjant kelių apmokamų darbų vienu metu atvejams, taip pat pokyčiams šeimose, kai vyresnio amžiaus žmonėms tenka rūpintis vaikais arba vyresniais tėvais, nes auga vyresnio amžiaus skyrybų skaičius.

Taip pat didėja vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties rizika, nes plinta naujųjų technologijų ir IRT naudojimas bendraujant, mažėja pensijos ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių nebegyvena su savo šeima ar netoli jos.

Šiomis aplinkybėmis yra svarbus mokymasis sveikai gyventi, taip pat mokymasis susitaikysi su senėjimu, pavyzdžiui, finansinis raštingumas, kad pavyktų tvarkyti savo pensiją ir santaupas, taip pat IRT, kad pavyktų tvarkyti savo namų ūkį ir socialinį gyvenimą.

Paslaugoms, pvz., bankininkystei, vis daugiau pereinant į internetą, vyresnio amžiau žmonės turi turėti įgūdžių naudotis šiomis paslaugomis ir išlikti aktyvūs piliečiai. Vyresnio amžiaus nulemta socialinės atskirties rizika pabrėžia poreikį vyresniems žmonėms sužinoti apie savanorystės, kuri gali padėti kovoti su izoliacija, vertę. Vyresnio amžiaus žmonės gali dalyvauti mokymesi tam, kad įgytų savanorystei reikalingų įgūdžių arba plėtotų darbo įgūdžius ir įgytų naujų įgūdžių, reikalingų savanoriaujant.