Vyresnių žmonių motyvavimas mokytis

Vyresnio amžiaus žmonės mažiau nei jaunesni linkę dalyvauti formaliame mokyme, ypač darbo vietose, todėl svarbus vaidmuo tenka neformaliam vyresnio amžiaus žmonių mokymuisi ir savišvietai.

Remiantis Darbo jėgos tyrimu, atliktu 27 ES valstybėse, 2011 m. tik 4,3 proc. vyresnio amžiaus žmonių (nuo 55 iki 64 metų amžiaus) per pastarąsias keturias savaites (iki tyrimo) dalyvavo švietime ir mokyme. Suaugusiųjų nuo 25 iki 54 m. rodikliai atitinkamai siekė 10,2 proc.

Europoje esama amžiaus skirtumų, kurių nemažėja. 2007 m. tyrimo duomenimis, 37 proc. 55–64 m. respondentų teikė per pastaruosius metus dalyvavę neformaliojo mokymo veiklose. Ši dalis žymiai mažesnė, nei jaunesnio amžiaus grupėse: 35–54 m. amžiaus (46 proc) ir 25–34 m. amžiaus (50 proc.).

Bendri duomenys rodo, kad dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms su jų darbu susijęs mokymasis yra svarbus. Vyresnio amžiaus darbuotojai jaučia, kad su darbu susiję mokymasis gali pagerinti jų gebėjimus dabartiniame darbe ir galimybę išsaugoti darbą. 15 ES valstybių atliktas tyrimas parodė, kad respondentų amžiaus grupėje iki 45 m. teigusių, kad išmoko naujų dalykų, buvo daugiau, nei amžiaus grupėje virš 45 m. (moterų: 70 proc. ir 62 proc., vyrų: 73 proc. ir 67 proc.).

Laisvalaikio praleidimas ir bendras malonumas – itin motyvuojantis veiksnys vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dalyvauja mokymo kursuose ar imasi savišvietos. Mokymasis naudojamas įgyti tolesnių žinių apie tai, kuo jie domisi, pavyzdžiui, apie laisvalaikio pomėgį. Pats mokymasis daugelio taip pat laikomas laisvalaikio pomėgiu. Socialinis mokymosi aspektas taip pat motyvuoja vyresnio amžiaus žmones dalyvauti ir tęsti dalyvavimą švietimo veiklose. Pažintys su naujais draugais arba susitikimas su senais bičiuliais skatina juos užsiimti veikla ir ją tęsti.

Paskutinį kartą modifikuota: Antradienis, 2014 rugsėjo 16, 15:32