Kalbant apie nevyriausybinių organizacijų savanorišką veiklą naudojama sąvoka neformalusis mokymasis. Savanoriškos veiklos deklaracijoje pabrėžiama, kad savanorystė yra neformalus mokymasis: „Savanorystė suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybes, o gyvenant Europos Sąjungoje - tai yra svarbus instrumentas mokymosi visą gyvenimą strategijoje" (Savanorystės Europoje deklaracija, 2005).Neformaliajam mokymuisi savanoriškoje nevyriausybinių organizacijų veikloje yra priskiriami kursai, konferencijos, seminarai, vykstantys toje pačioje arba kitoje nevyriausybinėje organizacijoje ir neutralioje aplinkoje, tačiau negalima pamiršti, kad mokymasis vyksta ir vykdant pačią savanorišką veiklą (Karasevičiūtė, 2013).

Savanoriškos veiklos metu vyksta neformalus ir savaiminis savanorio mokymosi procesas, per santykius tarp organizacijos narių ir savanorio, savanorio ir kliento, savanorio su kitais savanoriais (socialinis), per asmeninį savęs pažinimą (asmeninis) ir naujų profesinių žinių  įgijimą (profesinis).

Siekiant vyresnio amžiaus asmenims sudaryti mokymo/si sąlygas, būtina nustatyti, kokios informacijos ir gebėjimų reikia sėkmingai atlikti darbą. Be to, svarbu išsiaiškinti savanorio motyvaciją. Tinkamai suorganizuotos aplinkos sąlygos, santykiai, mokymosi galimybės gali teigiamai įtakoti potencialių savanorių pasirinkimą, kai sprendžiama tapti savanoriais ar ne, o taip pat gali ugdyti ir plėsti naujus gebėjimus.

Ž.Gailius išskiria pagrindinius neformaliojo ugdymo principus, kurie padeda sėkmingiau vykdyti mokymosi procesą ir atskleisti savanoriaujančio (šiuo metveju vyresnio amžiaus asmens) gebėjimus (žiūrėti 1 pav).

Specifinė aplinka. Vyresnio amžiaus asmenų neformalus ugdymas vyksta specifinėje aplinkoje, kuriai turi būti būdinga tam tikra autonomija, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų saugiai eksperimentuoti, išbandyti save be didesnio pavojaus. Jei jaunesnio amžiaus asmenims ši sąlyga svarbi dėl galimybės ar siekimo prisiimti atsakomybę už kitus nepakenkiant aplinkiniams, tai įtraukiant į veiklas vyresnio amžiaus asmenis, kurie jau yra įpratę prisiimti atsakomybę už kitus, svarbu sudaryti jiems galimybę sugrįžti prie savo šaknų, prisiimant atsakomybę tik už save. Savęs išbandymas leidžia sukaupti daugiau autentiškos patirties, kuri ypač reikalinga vyresniame amžiaus tarpsnyje.

Aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese principas. Ugdymo procese dalyvaujantys vyresnio amžiaus asmenys rezultatų pasiekia pirmiausia savo aktyvumo dėka. Aktyvumo siekiama skiriant laiko asmeninio patyrimo įvardijimui ir suvokimui. Jei vyresnio amžiaus asmens patirtis ribota, sukuriamos dirbtinės situacijos naujo patyrimo įgijimui; pateikiant teorinę medžiagą aktyviam aptarimui.

Mokymasis iš patirties. Vyresnio amžiaus asmens neformalaus ugdymo procesas yra grindžiamas patyrimu, kuris įgauną prasmę tik tada, kai yra suvoktas ir įsisąmonintas, kartu tai yra reflektyvaus ugdymo esmė- vyresnio amžiaus asmenys pasižymi didele per gyvenimą sukaupta patirtimi, kuri gali būti neišsemiamas mokymosi ir analizės šaltinis.

Atviras ir neformalus bendravimas. Tai autentiškas savęs pateikimas, dalinimasis asmenine gyvenimo patirtimi atveriant ir savo silpnąsias ypatybes, neatsakytus klausimus. Vyresnio amžiaus asmenų neformalus ugdymas yra saugi erdvė, kurioje žmogus gali būti savimi, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas.

Nekonkurencinės aplinkos kūrimas. Vyresnio amžiaus asmenų neformalaus ugdymo veikla yra erdvė, kurioje vengiama dirbtinės konkurencinės įtampos. Vyresnio amžiaus asmenys nėra lyginami vienas su kitu, bet sukuriamos sąlygos patiems įsivertinti asmeninius pasiekimus.

Į grupės procesą orientuotas ugdymas(is). Grupė vyresnio amžiaus asmenų neformaliame ugdyme tarnauja kaip priemonė, kaip „mini sociumas" - tam tikras visuomenės modelis. Grupėse intensyvėja individualus ugdymasis, mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis (Ž.Gailius, 2004).

Apibendrinant savanoriškos veiklos privalumus yra savanoriškumas, lankstumas, galimybės dalyvauti. Savanoriškos veiklos specifiškumas- tai neformalus, pagarba paremtas bendravimas, nebijojimas laisvai reikšti savo nuomonės, bendradarbiavimo principu grįsta veikla.