Svetainės puslapiai
Kursas
Dalyviai
Sveika gyvensena ir jos mokymai vyresniame amžiuje
1. Sveikos gyvensenos samprata
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata, tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste- tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. Nors sveikata šiandieniniame pasaulyje yra laikoma viena iš didžiausių vertybių; tačiau vertybe ji tampa tada, kai jos yra netenkama. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis mūsų sveikatą procentaliai įtakoja:
- 10 % - medicina ir jos pasiekimai;
- 20 % - paveldimumas;
- 20 % - gyvenamoji aplinka;
- 50 % - gyvenimo būdas
Šiuo atveju matyti, kad didžiausią dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių. Svarbu paminėti, kad kiekvienas asmuo pasižymi individualia, jam būdinga sveikatos elgsena, kuri gali būti:
- Sveikatą stiprinanti;
- Sveikatą palaikanti;
- Sveikatą žalojanti.
Sveikatą stiprinanti elgsena pasireiškia kaip sąmoningai pasirinkto elgesio modelio laikymasis ir tam tikrų įgūdžių praktikavimas. Tokiu elgesio modeliu visai pagrįstai tikimąsi, kad sveikatos būklė pagerės ar bent jau išliks nepakitusi. Šie veiksmai atliekami neatsižvelgiant į savo sveikatos būklę (ji gali būti išskirtinai gera), tačiau siekiama ją dar labiau pagerinti.
Sveikatą palaikanti elgsena yra susijusi su prevencinių ir profilaktinių priemonių vartojimu, siekiant nesusirgti. Tokiomis priemonėmis galima laikyti vitaminus, kambarių vėdinimą, rankų plovimą. Neretai tai yra iš dalies sąmoningai suvokiama elgsena- pavyzdžiui žmogus negali argumentuoti dėl ko jis valgo česnaką žiemą, tačiau „taip reikia".
Sveikatą žalojanti (rizikinga) elgsena laikomas elgesys, kuomet nepaisant akivaizdžios žalos organizmui asmuo vistiek nevengia sveikatos rizikos veiksnių arba priešingai- intensyviai juos vartoja. Tokiais tradiciniai sveikatai kenkiančiais veiksniais laikomi alkoholis, rūkymas, greitas maistas, nesaugi elgsena (Kalėdienė R., 1999).
Asmens pasirengimas propaguoti sveikatą stiprinančia elgseną priklauso nuo jo pasirengimo kaitai. Natūralus keitimasis vyksta, kai aplinkoje ėsitvirtina tam tikri elgesio modeliai ar standartai, kurių asmuo nesąmoningai ima laikytis. Tokiu pavyzdžiu gali būti liesų maisto produktų vartojimas. Nuolat gaudamas informaciją apie riebių maisto produktų žalą, o liesų naudą žmogus gali pats nepastebėti, kaip rinkdamasis parduotuvėje nesąmoningai pirmenybę suteiks liesesniems maisto produktams. Planuotas keitimasis neretai susijęs su vykstančiais neigiamais sveikatos pokyčiais- pvz. antsvorį turinčiam asmeniui tampa sunku judėti, todėl jis suplanuoja, kad nuo kito pirmadienio stengsis kontroliuoti svorį ir laikysis specialios dietos. Nevykstantis keitimasis arba (ne)pasirengimas kaitai vyksta kai asmuo gali ir norėtų keistis, tačiau yra tam tikros aplinkybės, kurios nepalaiko priimtų sprendimų. Tokiu pavyzdžiu gali būti asmens noras gyventi sveikoje aplinkoje, kai jo šeimos nariai atsisako mesti rūkyti (Šveikauskas V., 2008).
Vyresnio amžiaus asmenys planuotas keitimasis susijęs su realiu kintančios sveikatos būklės įvertinimu, o natūralus keitimasis- sąlygotas kitų vyresnio amžiaus bendruomenės narių įtakos. Tokiu atveju sveikos gyvensenos propagavimas tampa natūraliu ir aplinkos skatinamu gyvensenos būdu.
Sveikos gyvensenos sampratą galima nagrinėti tam tikrų asmens įpročių kontekste: juos praktikuojant reguliariai asmens sveikata ženkliai pagerėja ar bent išlieka tame pačiame lygmenyje. Sveiką gyvenseną sudarančius elementus galima apibrėžti sekančiai:
- Asmens higienos užtikrinimas;
- Žalingų įpročių atsisakymas;
- Sveikos mitybos propagavimas;
- Fizinio aktyvumo palaikymas;
- Streso kontrolė;
- Sveikos aplinkos užtikrinimas;
- Medicininės priežiūros praktikavimas.
Kiekvienas iš šių punktų atskirai savaime geros sveikatos būklės negarantuos. Pvz. asmuo gali sveikai maitintis, tačiau vartoti alkoholį ir nesikreipti medicininės pagalbos susirgęs. Tačiau propaguojant ir laikantis šio sveikos gyvensenos komplekso tikimybė, kad sveikata gerės ar išliks pastovi, yra žymiai didesnė.
Sudėtinės sveikos gyvensenos dalys nėra tai, ką mokslininkai būtų atradę visai neseniai ir tai būtų apvertę pasaulį. Jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinoma ir propaguojama sveikos gyvensenos elementai, tai liudija ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne sveika siela" arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas - niekas” (Sokratas). Antikos mąstytojų ir pedagogų nuomone, harmoninga asmenybė- kokia visi siekė tapti- tai fiziškai, dvasiškai ir socialiai visavertis asmuo, visapusiškai lavinantis kūna, mastymą ir dvasingumą (Grincevičienė V., 2011).
Toliau panagrinėsime kiekvieną iš šių sveikos gyvensenos elementų atskirai.