Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vidutinį fizinio aktyvumo lygį (palyginus su asmeniui įprastu minimaliu ar maksimaliu fizinio aktyvumo lygiu) apibūdina kaip sveikatą stiprinantį (palaikantį, gerinantį) fizinį aktyvumą. Taip yra pabrėžiamas šio fizinmio aktyvumo išskirtinė nauda asmens savijautai ir sveikatai. Sveikatą stiprinantis (gerinantis) fizinis aktyvumas turi būti suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus, be išreikštos žalos ar pavojaus asmens sveikatai(PSO, 2007).

Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje įprastai mažėja. Įrodyta, kad mažas fizinis pasyvumas didina lėtinių ligų plitimo riziką. Fizinis aktyvumas vyresnio amžiaus asmenų tarpe padeda stiprinti funkcinį pajėgumą, neprarasti savarankiškumo, kartu gerina ir psichinę sveikatą- fiziškai aktyvūs asmenys, palyginti su pasyviais, rečiau serga depresija.

Kiekvienas vyresnio amžiaus asmuo turėtų labai sąmoningai sekti savo fizinį aktyvumą ir stengtis jį išlaikyti kiek galima aukštesniam lygmenyje. Tai svarbu dėl to, kad su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita, prastėja raumenų tonusas, tai įtakoja bendrą organizmo sveikatos būklę. Mokslininkai nustatė, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų pajėgumą, padeda išlaikyti sveiką svorį. Jeigu fizinis aktyvumas yra mažesnis, vadinasi, žmogaus gyvensena yra fiziškai pasyvi ir galimi sveikatos rizikos veiksniai .Dažnai vyresnio amžiaus asmenys pateikia argumentą „seniau tai nieko nedariau ir turėjau daug jėgų". Taip, bet „seniau" yra tada, kai buvote jauni. Jaunas organizmas turi pakankamai daug vidinių resursų vidinei pusiausvyrai ir optimaliam darbingumo lygiui išlaikyti, kai tuo tarpu vyresnio amžiaus asmeniui tenka įjungti visus įmanomus aplinkos faktorius siekiant kaip galima ilgiau išlikti funkciškai aktyviu ir efektyviu.

Praktinius fizinio akgtyvumo patarimus (rekomendacijas) galima pateikti sekančiai. Vyresnio amžiaus asmuo, siekiantis išlikti aktyviu, fizine veikla savaitės eigoje turėtų užsiimti atlikdamas:

• Vidutinio intensyvumo aerobikos pratimus-bent 30 minučių kasdien darbo dienomis, tai yra 5 dienas per savaitę;
• Intensyvius pratimus- bent 20 minučių 3 dienas per savaitę;
• Jėgos ir pusiausvyros lavinimo pratimus, bent 2 kartus per savaitę;

Šiuo atveju paaiškinsime, kad vidutinio intensyvumo veikla yra laikomi tokie fiziniai veiksmai kaip ilgesni pasivaikščiojimai, lapų grėbimas, namų tvarkymas, žaidimai su vaikais, lipimas laiptais, vejos pjovimas.

Intensyvia fizine veikla yra laikomas greitas ėjimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai, tenisas, irklavimas, čiuožinėjimas, slidinėjimas ir pan.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nėra būtina fiziniam aktyvumo lygmeniui palaikyti planuoti ir skirti atskirą laiką, jį galima suderinti su kasdieniniu užimtumu ir buities darbais. Svarbu atminti renkantis: kilti liftu ar lipti laiptais, važiuoti autobusus ar eiti pėsčiomis, eiti lėtai ar bėgti ristele...

Be abejonės, vyresnis amžius turi savo apribojimų, todėl turint lėtinių ligų svarbu prieš pradedant panašius fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimus konsultuotis su ligos gydytoju specialistu ar reabilitologu! (Amerikos širdies asociacija, Amerikos sporto medicinos draugija, 2007).