Šioje dalyje aptarsime tris susijusius elementus, galinčius vyresnio amžiaus asmeniui padėti propaguojant sveiką gyvenseną ir sumažinti stresą, atsisakant žalingų įpročių. Tai yra prevencija, proaktyvumas ir reakcija.

• Prevencija reiškia, kad streso, atsirandančio atsisakant žalingų įpročių galima išvengti žinant ir planuojant turimas galimybes;
• Proaktyvumas reiškia, kad siekiama galimas stresines situacijas įvertinti numatant kas gali atsitikti ir stengiantis tam save paruošti;
• Reakcija apima visa, ką galima daryti išgyvenant stresą.

Yra daug patarimų, kaip galima susidoroti su stresu. Visos šios technikos mažina įtampą kūne ir nerimą, kylantį išgyvenant stresą. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame kūno ir elgesio bei kūno ir mąstymo bei emocijų sąsają, padedančia vyresnio amžiaus asmeniui sumažinti patiriamą stresą, kylantį įsisavinant sveikos gyvensenos principus:

5. Pav. Kūno- elgesio ir kūno- mąstymo ir emocijų sąsajos, mažinančios stresą

Toliau panagrinėsime kiekvieną iš šioje lentelėje pateiktų punktų išsamiau.

Kūnas ir elgesys. Visų pirma- valgykite reguliariai ir taisyklingai. Žmonės, patiriantys stresą turi polinkį valgyti nereguliariai. Kartais valgoma daug ir bet kas, o kartais nevalgoma visai. Todėl svarbu užtikrinti būtiną kūnui energijos kiekį reguliariu valgymu.

Antra- pakankamas kiekis miego! Rūpinkitės savim ir pabandykite nustatyti aišku miego laiką. Jei tai yra neįmanoma, pabandykite nusnūsti dieną. Nuolatinis miego stygius gali ilgainiui Jus išsekinti

Trečioji auksinė taisyklė kovojanti su stresu yra mankšta. Tai nereiškia, kad turite tapti profesionaliu fitneso ar aerobikos treneriu- tiesiog stenkitės mankštinti savo kūną. Tai gali būti 20- 30 min. trukmės kasdieninis pasivaikščiojimas gryname ore; naudojimasis ne liftu, bet laiptais; mašinos palikimas toliau nuo vykimo tikslo ir likusio kelio ėjimas pesčiomis. Mūsų kūnas tampa atsparesnis stresoriams, o stresorių poveikis žymiai sumažėja kai judame ir esame fiziškai aktyvūs.

Atsipalaidavimo technikų įsisavinimas labia padeda kūnui ir psichikai. Yra visa eilė skirtingų technikų, kurias galima praktikuoti, skiriant joms nuo kelių minučių iki kelių valandų per dieną. Šias technikas aprašysimeme atskirame skyriuje žemiau.

Visuomet stenkitės daryti pertraukas! Niekas negali dirbti 24 valandas per parą- kiekvienam yra būtina pertrauka kūnui ir protui pailsėti. Be to, turėtumėte apdovanoti save už tai, kas yra padaryta, tai gali būti puodelis arbatos, trumpas pasivaikščiojimas, ar laikraščio peržvelgimas...... tai turėtų būti maži dalykai, padedantys jums atsipalaiduoti. Čia reikėtų paminėti, kad svaigiųjų medžiagų vartojimas padės tik trumpą laiką- ilgainiui jis gali sukelti tik papildomas problemas. Alkoholis ir cigaretės paaštrins stresą, kadangi sukels papildomas problemas ir nepatogumus.

Ne mažiau perspektyvi kovai su stresu technologijų teikiama pagalba! Turėtų būti labai naudinga keistis patirtimi su asmenimis, kurių situacija yra panaši į jūsų- jie yra panašaus amžiaus, panašios šeiminės situacijos, dirba panašų darbą, užima panašias pareigas ar yra neseniai išėję į pensiją. Bendravimas su asmenimis, esančiais panašioje situacijoje leis jums lengviau suprasti savo elgesį, atsikratyti emocinės įtampos, o galbūt netgi gausite svarbių užuominų kaip remiantis kitų patirtimi išspręsti jums kylančias problemas.

Dalinimasis savo patirtimi ir profesionalios pagalbos priėmimas ypač sunkiose gyvenimo situacijose yra dar vienas brandus būdas kovoti su stresu. Niekas negali vienas susitvarkyti su visais sunkumais, kylančiais senstant. Kartais vienas iš geriausių streso sumažinimo galimybių vyresniame amžiuje- pasikalbėti su kuo nors ne iš savo aplinkos. Vyresnio amžiaus asmens artimieji jam senstant taip pat išgyvena stresą (vaikai ir anūkai- kad gali netekti tėčių/ mamų/ senelių, sutuoktiniai- kad partnerio senėjimas tiesiogiai primena jo pačio senėjimą ir pn.). Šiuo atveju geriausia išeitis būtu pasidalinimas arba konsultacija su asmeniu, kuris nėra emociškai įtrauktas į tą situaciją, kurią patiriate vyresnio amžiaus asmuo. Pabandykite kreiptis į medikus, socialinius darbuotojus ar psichologus. MODULIS

Kūnas- mąstymas- emocijos. Vyresnio amžiaus asmenys, patiriantys stresą, priima klaidingus spendimus, tai sukelia tolesnes problemas. Kai vyresnio amžiaus asmuo išgyvena stresą jo mąstymas yra nukreiptas spręsti problemą, kuri tą stresą sukėlė. Tuomet nebesugebama vertinti šviesiųjų savo gyvenimo pusių.

Stresą patiriantys žmonės yra blogi problemų sprendėjai. Bandymas spręsti problemas, tuo pačiu metu išgyvenant stresą, gali tik sukelti kitus sunkumus. Kai mes patiriame stresą mūsų mąstymas yra sutelktas į tas problemas, kurias iškilo tuo metu ir mes nebegalime matyti kitų, teigiamų gyvenimo pusių. Dažnai mes taip susikoncentruojame į problemą, kuri atrodo vis didesnė ir didesnė- tuo trukdydama pamatyti galimas išeitis.

Svarbu suvokti, kad nei vienas stresas ar įtampa nesitęs amžinai. O visom šiom sudėtingom situacijoms egzistuoja sprendimai- net jei tuo metu jie ir yra neaiškūs. Šiame kontekste visąlaik padeda, jei gerai pažystate save ir žinote savo stipriasias ir silpnąsias puses- tai leis jums susiformuoti aiškesnį vaizdą, svarstant galimus sudėtingų situacijų sprendimus ir atrandant juose tai, ką jūs pajėgtūmėte, o ko- ne. Tai padės jums išvengti per didelių reikalavimų. Paklauskite savęs kame glūdi jūsų stiprybė? Kartu pabandykite suprasti, kame yra jūsų silpnybės (tačiau stenkitės jū neperdėti).

Su tuo, kaip mes jaučiamės yra glaudžiai susijusi kita rekomendacija- “Atraskite teigiamas senėjimo patirtis”. Kokiose situacijose jūs jaučiatės gerai? Jei negalite atsakyti į šį klausimą mąstydami apie dabartinę gyvenimo situaciją, pabandykite peržvelgti tai, kas yra jūsų praeityje. Bandykite būti atviras savo patirčiai. Dar daugiau, pagalvokite apie tai, kas jums padeda sunkiose situacijose- kas palengvina jums tenkančias užduotis, darbą, sumažina senėjimo poveikį, leidžia pasijusti lengviau ir geriau? Čia svarbu išsiaiškinti kas yra tie žmonės, kurie gali jums padėti, kokios yra pagalbos įstaigos į kurias galite kreiptis. Atradus jas svarbus paskutinis punktas- aiškiai deklaruoklite savo poreikius. Negalima laukti, kol kas nors ateis jums padėti ir išspręs su senėjimu susijusias problemas ir sunkumus! Pasakyte gydytojams, personalui, taip pat savo šeimos nariams ir draugams, ką ir kada jums reikia padaryti. Naudokites visa įmanoma pagalba, kurią galite gauti! Toks požiūris padės ir jums, ir jūsų šeimos nariams.

6. Pav. Problemų sprendimo paieška

Taip pat labai veiksminga išsiaiškinti savo siekius ir tikslus. Ko jūs siekiate, kas yra jums svarbūs dalykai? Ar jūsų siekiai sveikai gyvensenai sutampa su jūsų šeimos narių ir artimųjų siekiais? Žinojimas ko siekiu ir pastangos tai iškomunikuoti aplinkiniams yra svarbus žingsnis mažinant stresą. Išgryninti savo siekius ir atrasti stipriasias puse geriausiai gali pavykti dalyvaujant tarpusavio paramos grupėje arba nuoširdžiai pasidalinant su artimu draugu, kuris priims vyresnio amžiaus žmogų, tokį, koks jis yra iš tikrųjų ir nesijuoks iš senėjimo metu kylančių baimių ir įtampų.

Emocijos yra svarbios mums visiems, jos suteikia gyvenimui spalvų. Nors susitvarkyti su neigiamomis emocijomis dažnai nėra taip paprasta. Bendrai šnekant, mes vengiame parodyti, kad esame susierzinę, pasipiktinę ar prislėgti. Neigiamų, taip vadinamų blogų, emocijų išreiškimas mūsų visuomenėje nėra priimtinas. Mes leidžiame vaikams jausti, tačiau mokiname kontroliuoti emocijas. Ir iš esmės tai yta gerai, tačiau su tam tikrom išimtimis. Ne tuomet, kai mes bandome neigti savo jausmus ir emocijas! Visi šie jausmai sugrįžta- naktį dažniausiai sukeldami miego sutrikimus, . mūsų bendrą elgseną įtakodami dieną. Todėl tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos labui svarbu suvokti savo emocijas ir suprasti, kodėl mes emocingai reaguojame vienose ar kitose situacijose. Tai padės bendraujant su aplinkiniais ir išreiškiant savo emocijas priimtinu būdu ir padės sumažinti tramdomų emocijų keliamą naštą.