Svetainės puslapiai
Kursas
Dalyviai
Sveika gyvensena ir jos mokymai vyresniame amžiuje
1.2. Žalingi vyresnio amžiaus asmenų įpročiai ir jų keitimas
Terminas „žalingas įprotis” (addiction - angl.) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, kuris reiškia „pasidavimą". Pasidavimas įpročiui, kuris imamas laikyti žalingu, vyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Žalingais šie įpročiai laikomi todėl, kad ilgainiui ardo žmogaus sveikatą, pasidaro savitiksliai ir ilgainiui pajungia kitus žmogaus veiksmus šiam įpročiui patenkinti, pasižymi konservatyvumo (jų ypatingai sunku atsikratyuti), o ilgainiui paveikia asmens charakterį destruktyviai.
Praktiškai tarp visų amžiaus grupių asmenų žalingi įpročiai yra labai paplitusi ir visuomenės toleruojama elgsena. Ši elgsena- praktikuojant žalingus įpročius- dažnai yra laikoma neatsiejama pramogų ir/ar kasdieninio gyvenimo dalimi. Visuomenėje sunerimstama, kai toks elgesys sukelia išskirtinai neigiamas pasėkmes jaunimo amžiaus grupėje- pavyzdžiui kvaišalais apsisvaiginę jaunuoliai išprievartauja ir nužudo nepilnametę merginą. Suaugusiųjų gyvenime sveikatai žalingų medžiagų vartojimas neretai pateikiamas, kaip būtinas ir savaime suprantamas laimingo ir nerūpestingo gyvenimo atributas.
Vyresnio amžiaus asmens gyvenime dalis žalingų įpročių gali būti įgyta gyvenimo eigoje, o dalis išmokta jaunesniame amžiuje, stebint vyresniosios kartos atstovus. Jei jaunuolis stebi savo senelį, kuris jam yra autoritetas, reguliariai rūkant pypkę, tikėtina, kad būdamas seneliu pats rūkymas laikys priimtinu dalyku ir rūkys taip pat.
Žalingiems įpročiams vyresniame amžiuje galima priskirti:
- Rūkymą;
- Nesaikingą alkoholio vartojimą;
- Narkotinių medžiagų ir kitų kvaišalų vartojimą;
- Azartinius lošimus;
- Mažą fizinį aktyvumą.
Greta šių, salyginai populiariausių, galima išskirti visa eilę kitų, tokių kaip kavos ir arbatos gėrimas, persivalgymas, keikimasis. Vyresnio amžiaus žmonių tarpe near tokia populiari priklausomybė nuo internet ir socialinių tinkle, tačiau labai dažnai paplitusi priklausomybė nuo vaistų ir kitų medikamentų (pvz. maisto papildų).
Apie žalingų įpročių neigiamą poveikį sveikatai plačiai žinoma, tačiau nepaisant to žalingi įpročiai labai paplitę. Vienas iš efektyviausių žalingų įpročių prevencijos metodų yra elgsenos keitimas suteikiant informaciją ir formuojant neigiamą požiūrį į žalingus įpročius.
1 Pav. Žalingų įpročių prevencijos seka
Remiantis šia nuostata, žalingų įpročių keitimo programos vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti orientuotos į žinių apie sveikatą stiprinančių įgūdžių naudą ir žalingų įpročių neigiamą poveikį suteikimą bei požiūrio keitimąm kas ilgainiui formuotų sveikatai naudingą elgesį. Tčiau svarbu nepamiršti, kad žalingų įpročių atsisakymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, visų pirma jis susijęs su socialiniais vyresnio amžiaus asmenų įgūdžiais ir gebėjimais.
Kad galėtų atsisakyti žalingų įpročių, vyresnio amžiaus asmuo visų pirma turi turėti gebėjimą konstruktyviai spręsti savo problemas ir priimti konstruktyvius sprendimus. Vyresnio amžiaus asmuo turi suvokti problemų sprendimo etapus: problemos apibrėžimas, problemos sprendimo būdų ieškojimas, jų teigiamų ir neigiamų ypatumų įvertinimas, vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksmų planas. Šiuo atveju jis taip pat turi mokėti numatyti galimus sprendimų priėmimo padarinius- kokį poveikį priimtas vienoks ar kitoks sprendimas turės šeimos nariams, artimiesiems, jam pačiam.
Gebėjimas kritiškai ir kūrybiškai mąstyti padeda rasti įvairius sprendimo būdus, jų alternatyvas, įvertinti veiklos ar neveiklumo padarinius, o kritiškumas- analizuoti informacijąir patirtį. Tarkim vyresnio amžiaus asmuo dėl sveikatos problemų nusprendė nevalgyti mėsos ir gyvulinės kilmės produktų. Jis tai yra bandęs anksčiau, bet dėl neigiamos šeimos nuostatos tai nepavyko (pvz. žmona atsisako gaminti maistą vyrui atskirai nuo visos šeimos). Šiuo atveju vyras įvertina aplinkybes ir priima sprendimą gaminti maistą pats.
Gebėjimas pažinti ir įvertinti save leidžia atsižvelgti įsavo ypatumus, silpnąsias ir stipriąsias savybes. Savęs pažinimas padeda bendrauti su aplinkiniais, prognozuoti savo ir kitų elgesį stresinėse situacijose. Kaip bebūtų paradoksalu, bet net sveikatai naudingo elgesio praktikavimas sukels vyresnio amžiaus asmeniui ir jo aplinkai stresą, jei iki to jis buvo nepraktikuojamas. Vyresnio amžiaus asmuo ir jo šeima bus įpratę prie žalingų įpročių ir žinos kaip su jais gyventi, sveikatai naudingų įpročių praktikavimas pakeis įprastą gyvenimo rutina ir išmuš iš pusiausvyros. Tarkim šeima yra socialiai labai aktyvi, namuose dažnai svečiuojasi šeimos draugai, kurie vieši iki vėlyvo vakaro. Beveik natūralu, kad šiuose pasisedėjimuose yra vartojamas alkoholis. Jei moteris šeimoje nuspręstų rytais bėgioti, tam ji turėtų atsikelti išsimiegojusi ir pailsėjusi, vadinasi nueiti miegoti vakarais anksčiau, o pries eidama miegoti- riboti vartojamo alkoholio kiekį. Šeimos draugai nebegalėtų viešėti ilgai arba vaišės būtų be alkoholio. Visiems šeimos nariams, o ir pačiai moteriai tai būtų pakankamai didelis stresas.
Nagrinėtoje situacijoje ne mažiau svarbus gebėjimas atsisakyti. Leidžia priešintis šeimos aplinkos ar kitokiam spaudimui, pasakyti „ne". Išmokę atsisakyti, vyresnio amžiaus asmuo apsaugos save, savo interesus, vertybes kontekste. Apie gebėjimą sakyti "ne” dažniau kalbame paauglystėje, tačiau vyresnio amžiaus asmenims tai ne mažiau aktualu- suaugimas kaip tik dažnai siejamas su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Šiuo atveju moteris greičiausiai patirs nemažą spaudimą: "pasėdėk šiandien su mumis, pabėgiosi kitą dieną”, "argi viena diena ką pakeis, tik viena taurė ir viskas”, "na, pavaikščiosi ryt, vietoj kroso, kas čia tokio”. Pasakyti „ne" - tai apibrėžti savo ribas, įgyti vidinę nepriklausomybę, būti savimi.
Gebėjimas įveikti stresą yra svarbus, nes bet koks planuotas elgesio keitimas bus stresinis faktorius- elgesio keitimas yra susijęs su gyvenimo būdo keitimu, kas įtakoja įprastą gyvenimo rutiną. Žinojimas, kaip stresas mus veikia ir streso šaltinių pažinimas yra vienas iš konstruktyvaus stresinės situacijos sprendimo elementų.